Pasaulio lyderiai kitą savaitę rinksis į svarbias JT derybas dėl klimato kaitos

Pasaulio lyderiai – kitą savaitę rinksis į Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos derybas, vyksiančias praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento rinkimų, kurie gali sukrėsti pasaulio pastangas apriboti pavojingą klimato atšilimą.

Azerbaidžane vyksiančioje konferencijoje COP29 valstybės turėtų susitarti, kiek lėšų besivystančioms šalims turėtų būti surinkta kovai su klimato kaita. 

Šie metai gali būti karščiausi per visą žmonijos istoriją, o visuose Žemės rutulio kampeliuose jau įvyko daug pražūtingų potvynių, karščio bangų ir audrų.

Didžioji dalis šalių gerokai atsilieka nuo nustatytų tikslų, kad visuotinis klimato atšilimo lygis nepasiektų pavojingos ribos.

Tačiau į Baku atvykusių vadovų laukia daugybė iššūkių, įskaitant karus Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, prekybos nesutarimus ir ekonominį netikrumą.

Neužtikrintumą skatina ir tai, kad potencialus Donaldo Trumpo, kuris išvedė savo šalį iš Paryžiaus susitarimo ir klimato kaitą laiko apgaule, sugrįžimas į Baltuosius rūmus gali atsiliepti deryboms – ir ne tik joms.

„Galite įsivaizduoti, kad jei D. Trumpas bus išrinktas ir jei rinkimų rezultatai bus aiškūs iki to laiko, kai nuvyksime į Baku, įvyks tam tikra krizė“, – sakė Azijos visuomenės politikos instituto klimato diplomatijos ekspertas iš Vašingtono Li Shuo.

Jis sakė, kad šalys, tarp kurių greičiausiai bus ir Kinija, ruošiasi pasiųsti aiškią žinią, kad remia pasaulinį bendradarbiavimą klimato srityje, jei D. Trumpas JAV prezidento rinkimuose nugalės savo varžovę Kamalą Harris. 

Šios JT derybos laikomos labai svarbiomis siekiant padėti pagrindą naujam svarbiam įsipareigojimų dėl klimato kaitos etapui. Jo laukiama kitų metų pradžioje.

Dabartiniai įsipareigojimai lemtų, kad pasaulis viršytų tarptautiniu mastu sutartą ribą – temperatūros padidėjimą 1,5 laipsnio Celsijaus lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu.

„Sprendimai Baku gali iš esmės nulemti klimato kaitos trajektoriją ir tai, ar 1,5 laipsnio klimato kaitos tikslas bus pasiektas“, – sakė analitinio centro E3G darbuotoja Cosima Cassel. 

Finansiniai reikalai

Tuo metu tarptautinė bendrija reiškia susirūpinimą dėl Azerbaidžano, kuriame lapkričio 11–22 dienomis vyks klimato kaitos konferencija, priklausomybės nuo iškastinio kuro ir žmogaus teisių padėties. 

Praėjusiais metais šalys įsipareigojo iki 2030 metų atsitraukti nuo iškastinio kuro ir patrigubinti pasaulinį atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą.

Šiais metais derybininkai tikisi padidinti 100 mlrd. dolerių (92 mlrd. eurų) metinį tikslą padėti skurdesnėms šalims pasirengti klimato kaitos poveikiui ir artimiausiu metu atsisakyti naftos bei gamtinių dujų. 

Daugiausia ginčų kyla dėl bendros šio naujo tikslo sumos, iš kur ji bus gaunama ir kas ja galės naudotis.

JT ekspertai skaičiuoja, kad besivystančios šalys, išskyrus Kiniją, klimato kaitos tikslams įgyvendinti iki 2030 metų kasmet turės skirti 2,4 trln. JAV dolerių (2,2 trln. eurų).

Iš šios sumos 1 trln. JAV dolerių (920 mlrd. eurų) turi būti gautas iš tarptautinių viešųjų ir privačių lėšų.

Turtingi dabartiniai donorai, įskaitant ES ir JAV, teigė, kad reikės ieškoti naujų pinigų šaltinių, įskaitant Kiniją ir naftos turtingas Persijos įlankos valstybes.

Kinija, kuri šiuo metu  yra didžiausia pasaulyje teršėja ir antra pagal dydį ekonomika, moka už klimato kaitos finansavimą, tačiau savo sąlygomis.

2013–2022 metais Kinija kitoms besivystančioms šalims kasmet vidutiniškai skirdavo po 4,5 mlrd. dolerių (4,13 mlrd. eurų), teigiama rugsėjį Pasaulio išteklių instituto paskelbtame dokumente.

Lėšų taip pat būtų galima surinkti taikant taršos tarifus, turto mokestį arba nutraukiant subsidijas iškastiniam kurui ar įgyvendinant kitas idėjas.

„Pinigai atveria duris“

Rachel Cleetus iš nevyriausybinės organizacijos „Union of Concerned Scientists“ sakė, kad Azerbaidžane derybininkai turėtų siekti 1 trln. JAV dolerių vertės susitarimo.

Šie pinigai „nėra labdara“, naujienų agentūrai AFP sakė R. Cleetus ir pridūrė, kad jie daugiausia turėtų būti skiriami kaip pagalba arba labai mažų palūkanų paskolos, kad nedidėtų besivystančių šalių skolos.

„Finansai gali skambėti kaip techninis klausimas, tačiau visi žinome, kad pinigai atveria duris“, – teigė ji. 

„Arba valstybės darys šias investicijas iš anksto, arba brangiai už tai sumokėsime vėliau – dėl nelaimių ir taršos. Taigi, tai yra kelio išsišakojimas. Turime rinktis“, – kalbėjo ji. 

Manoma, kad Baku pasiektas finansinis susitarimas bus labai svarbus siekiant paremti plataus užmojo nacionalinius įsipareigojimus dėl klimato kaitos ateinančiais mėnesiais.

Dabartiniai planai, net jei jie būtų visiškai įgyvendinti, lemtų, kad iki šimtmečio pabaigos Žemė sušils iki 2,6 laipsnio Celsijaus, o tai gresia katastrofa žmonių visuomenėms ir ekosistemoms, pabrėžia JT aplinkos apsaugos programa.

Anot Li Shuo, JAV rinkimai gali turėti įtakos būsimiems įsipareigojimams, pasaulio šalims, įskaitant Kiniją, laukiant jų rezultatų, prieš nustatant galutinius ilgalaikius tikslus. 

Pasak jo, be Baku, klimato kaita ir ekonominė darbotvarkė „vis labiau siejasi tarpusavyje“, įskaitant prekybinius ginčus tarp Kinijos, JAV ir Europos.