Pasaulinių neramumų akivaizdoje EK pirmininkė ragina kurti nepriklausomą Europą

Ketvirtadienį atsiimdama Tarptautinį Karolio Didžiojo apdovanojimą, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen paragino sukurti „išties nepriklausomą Europą“, kai pasaulinėje arenoje vyksta didžiulės permainos.

Tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas nuo 1950-ųjų skiriamas asmenims arba institucijoms, kurios itin prisidėjo prie Europos ir Europos suvienijimo.

Atsiimdama apdovanojimą Vokietijos Acheno mieste, U. von der Leyen paragino sukurti „naują Pax Europaea formą XXI amžiui, kurią formuotų ir valdytų pati Europa“. „Tai, kuo kadaise rėmėmės kaip tarptautine tvarka, staiga virto tarptautine netvarka“, – sakė EK vadovė.

Ji atkreipė dėmesį į Rusijos invaziją į Ukrainą, kuri sugriovė senus įsitikinimus po keleto dešimtmečių, kai JAV vadovaujamas NATO aljansas „tarp mūsų sukūrė tam tikrą nerūpestingumą“. „Manėme, kad galime kliautis taikos dividendais“, – nurodė ji, kalbėdama apie laikotarpį po Šaltojo karo, kuomet Europos išlaidos gynybai sumenko.

„Tačiau šie laikai baigėsi“, – pabrėžė U. von der Leyen ir perspėjo, kad „pasauliui ir vėl būdingos imperinės ambicijos ir imperiniai karai“.

„Mūsų atvirų demokratinių visuomenių priešininkai persiginklavo ir vėl mobilizavosi“, – dėstė ji. Pasak U. von der Leyen, „nėra geresnio pavyzdžio, nei žiaurus ir negailestingas (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karas prieš Ukrainą“.

Atkreipdama dėmesį į Europos Sąjungos (ES) ir valstybių narių sprendimą išlaidoms gynybai skirti šimtus milijardų eurų, ji nurodė, kad „laikai keičiasi, o kartu su jais – ir Europa“. 

„Šį dešimtmetį išryškės nauja tarptautinė tvarka. Jei nenorime tiesiog susitaikyti su to padariniais Europai ir pasauliui, turime formuoti šią naują tvarką“, – akcentavo Komisijos pirmininkė. Ji pridūrė, kad „istorija neatleidžia nei už dvejojimą, nei už delsimą. Mūsų misija – Europos nepriklausomybė“.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kuris pareigas pradėjo eiti pegužės pradžioje, apdovanojimo įteikimo ceremonijoje pareiškė, kad „Vokietija yra įsipareigojusi siekti šios stiprios, vieningos Europos“. „Neliksime nuošalyje, kai kalbama apie laisvės ir demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus orumo išsaugojimą ir stiprinimą mūsų žemyne“, – patikino jis.

F. Merzas teigė, kad „vokiečiai yra pasirengę priimti plataus užmojo sprendimus NATO aukščiausiojo lygio susitikime birželio mėnesį – sprendimus, kurie yra teisingi Europos atsakomybės už savo saugumą atžvilgiu“.

Berlynas anksčiau yra užsiminęs, kad palaiko planą padidinti išlaidas gynybai iki 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o su saugumu susijusios infrastruktūros išlaidas – iki 1,5 proc.

Tarp žymiausių Tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimo laureatų yra neseniai miręs popiežius Pranciškus ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.