Pasaulinės sveikatos dieną minint – Iššūkiai ir galimybės Radviliškio rajone: kad sirgti vėžiu netaptų madinga

Balandžio 7-osios popietę Radviliškio rajono savivaldybėje vyko atvira diskusija, skirta Pasaulinės sveikatos dienos minėjimui. Diskusijos tikslas buvo apžvelgti ir aptarti sergamumą onkologinėmis ligomis, profilaktinių patikrų rezultatus ir iššūkius, trukdančius mažinti sergamumą rajone. Diskusiją organizavo onkologinių ligonių asociacija „Radvilė“ ir Radviliškio rajono savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Irmina Ruškienė, kuri į diskusiją sukvietė Radviliškio rajono sveikatos įstaigų vadovus.

Skaičiai stipriai neramina

Diskusiją pradėjusi Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Dovilė Eičinienė paminėjo, kad praktiškai neįmanoma žinoti realaus rajone sergančiųjų onkologinėmis ligomis skaičiaus, kadangi tokia informacija nėra viešai prieinama, o ir įstaigoms trūksta reikiamų duomenų bazių. Todėl tenka remtis mirtingumo nuo onkologinių ligų duomenimis ir juos lyginti su visa Lietuva. Deja, Radviliškis pagal mirtingumą nuo piktybinių navikų yra tarp pirmaujančiųjų, ir tai pastebima beveik visose srityse. Pavyzdžiui, 2023 m. nuo piktybinių navikų mirė 21,3 proc. / 100 000 gyventojų, didžiausias mirštamumas buvo dėl trachėjos-plaučių (52,4 / 100 000 gyv.) ir krūties vėžio (44,79 / 100 000 gyv.). Apžvelgiant teritorinių ligonių kasų duomenis dėl asmenų, kurie turėjo dalyvauti profilaktinėse patikrų programose, bendras vaizdas Lietuvos mastu nėra pats blogiausias. Informavimas apie programas vyksta intensyviai, rodikliai yra neblogi, tačiau įstaigos vis tiek mato, kur galima pasitempti. Tačiau akivaizdu, kad žmonės gavę informaciją dažnai ją praleidžia. Žmonių pasyvumas rūpinantis savo sveikata nuvilia.

Radviliškio krašto onkologinių ligonių asociacijos pirmininkė Rita Veršnickaitė pastebi, kad tokia „nemeilė sau“ yra rimta problema. Šiuo metu Radviliškio rajone preliminarus pacientų skaičius greitu metu pasieks 700, o gal jis jau ir yra, nes tikrų duomenų matyti negalime – remiamės tik tais skaičiais, kurie fiksuojami, pavyzdžiui, POLA kortelių turėtojais. Tačiau šis skaičius tikrai yra ženkliai didesnis, nes POLA kortelę turi ne visi pacientai. Nuo 2020 m. iki 2024 m. storosios žarnos vėžio profilaktinėje programoje dalyvavo vos 10 proc. visų informuotų asmenų. Diskusijos metu buvo užduotas klausimas, ar žinojimas, jog pasitikrinę dėl storosios žarnos vėžio 92–93 proc. žmonių yra sveiki, 8 proc. slapto kraujavimo testu nustatomi pakitimai, 14 proc. – ikivėžiniai pakitimai, o tik 2 proc. – onkologija, padėtų žmonėms suvokti, kad profilaktika nėra ligų ieškojimas, o savęs priežiūra ir pasitikslinimas, kad „man viskas gerai“. Apžvelgiant kitų profilaktinių programų duomenis, skaičiai moterų srityse – krūties ir gimdos kaklelio vėžio – yra geresni, ten dalyvaujančių moterų skaičius siekia bent 50 proc. turinčių pasitikrinti. Tačiau, nepaisant to, mirtingumas išlieka labai didelis. Pastebėta, kad jaunos moterys nuo 25 iki 34 metų vangiai tikrinasi dėl gimdos kaklelio vėžio pagal pirminę programą, kas sąlygoja ankstyvą mirtį nesulaukus 30 metų ir padidina tikimybę susidurti su progresuojančiu ar užvilkintu atveju, kuriuos išgydyti yra labai sunku. Stipriai nuvilia vyrų pasyvumas – jų mirtingumas taip pat didesnis nei moterų, o jų rūpinimasis sveikata yra vangus, ne tik dėl dalyvavimo profilaktinėse programose, bet ir sveikatos gerinimo iniciatyvose.

Reabilitacijos problemos yra ne tik prieinamumo klausimas

Kalbant apie fizinę reabilitaciją, rajone pastebima, kad prieinamumas yra labai ribotas, tačiau didelę įtaką tam turi ir pačių pacientų vangus įsitraukimas. Fizinis aktyvumas ypač svarbus tiek gydymo metu (jeigu jis galimas), tiek po jo. Tačiau rajone žmonės vis dar fizinį darbą laiko fiziniu aktyvumu, taip alindami organizmą, tačiau jo visiškai neatstatydami. Susirgus onkologine liga prisiversti judėti yra sunku dėl psichologinių kliūčių, nes pacientai netiki, kad tai padės. Taip pat trūksta tikslingo fizinės reabilitacijos supratimo, kas klaidina žmones. Kad fizinė reabilitacija būtų veiksminga, ji turi trukti ne vienerius metus – tai ilgas ir sistemingas procesas. Be to, šalutiniai poveikiai dažnai yra normali reakcija, o pagerėjimas jaučiamas tik po kurio laiko, todėl tai neskatina tęstinumo. Svarbus ir paciento įsitraukimas, nes onkologinis pacientas – kompleksinis pacientas, retai jis kenčia tik nuo vienos ligos, o dažnai susiduria su keliomis, kurios nesugretinamos. Todėl siunčiamas pacientas pagal vieną ligą gali susidurti su keblumais. Svarbu teisingai informuoti specialistą apie visas savo ligas, taip pat nebijoti kalbėtis su specialistu, atliekančiu procedūras – pasitikslinkite, ar jis žino apie visas jūsų ligas, – teigė Rita Veršnickaitė.

Diskusijos pabaigoje onkologinių ligonių asociacija „Radvilė“ dalinosi kitų rajonų įvairių socialinių akcijų patirtimis, ką būtų galima įgyvendinti Radviliškio rajone, kad visi surėmę pečius galėtų padėti tiems, kurie nenori rūpintis savo sveikata. Bendras sprendimas – raitotis rankoves ir belstis į kiekvieno sąmoningumą, kad pasitikrinti ir rūpintis savo sveikata turi tapti taip įprasta, kaip laiku pakeisti automobilio tepalus ir filtrus, kad jis tarnautų ilgiau.

Diskusijos dalyviai gyventojams primena, kad profilaktinių patikrų programos nieko nekainuoja, bet tai gali padėti išsaugoti jūsų sveikatą ir gyvybę.