Pasaulinė kelių eismo įvykių aukų atminimo diena: gyvenimas – ne automobilio detalė

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad Pasaulinė kelių eismo įvykių aukų atminimo diena kasmet minima trečiąjį lapkričio sekmadienį nuo 1993 metų Jungtinės Karalystės pagalbos eismo įvykių aukoms organizacijos „Road Peace“ iniciatyva.

1995 m. prie šios dienos minėjimo prisijungė įvairios nukentėjusiuosius keliuose vienijančios nevyriausybinės organizacijos, kurias suvienijo Europos kelių eismo įvykių aukų federacija (angl. European Federation of Road Traffic Victimsm – FEVR). Šiais metais tai – lapkričio 17 d. Ji skiriama atminti milijonus žuvusiųjų bei nukentėjusiųjų pasaulio keliuose, palaikyti jų artimuosius, šeimas, draugus ir bendruomenes. Tai diena, kai galime išreikšti dėkingumą įvykio metu pagalbą teikiančioms tarnyboms, nešančioms didžiulę kasdienę šios nelaimės naštą bei kainą, kurią sumoka nukentėjusios šeimos, bendruomenės ir valstybės, bei ieškoti būdų, kaip sustabdyti šią visuotinę nelaimę.

Mirtys ir sužalojimai eismo įvykių metu yra staigūs smurtiniai įvykiai. Jų poveikis ilgalaikis, ilgai išliekantis ir nuolatinis. Kasmet milijonai sužalotų ir prarastų žmonių įvairiausiuose pasaulio kampeliuose padidina kelių eismo įvykių aukų skaičių.

Šių metų tema „Gyvenimas – ne automobilio detalė“ remiasi viena iš Pasaulinės saugaus eismo dekados veiksmų plano krypčių (3) – „Saugesnės transporto priemonės“. Ši veiksmų plano kryptis numato poreikį skatinti visuotinį patobulintų transporto priemonių saugos technologijų, skirtų pasyviajai ir aktyviajai saugai, diegimą, derinant atitinkamus pasaulinius standartus, vartotojų informavimo schemas ir paskatas paspartinti naujų technologijų įsisavinimą. Svarbu užtikrinti, kad transporto priemonėje būtų bent minimalios saugos sistemos, tokios kaip saugos diržai, bei plačiau diegiamos naujausios pasitvirtinusios, padedančios apsaugoti nuo susidūrimo su kliūtimi technologijos (elektroninė stabilumo kontrolės sistema, ABS ir kt.).

2010 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2011–2020 m. laikotarpį oficialiai paskelbė Pasauline saugaus eismo dekada. Saugaus eismo dekados vizija – mobilumas ir saugumas tiems, kurie naudojasi transporto priemonėmis pasaulio keliuose. Dekados tikslas yra stabilizuoti ir sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių iki 2020 m. Pasaulinis dešimtmečio saugaus eismo veiksmų planas yra Pasaulio sveikatos organizacijos, Jungtinių Tautų regioninių komisijų ir kitų suinteresuotų dalyvių bendradarbiavimo rezultatas siekiant, kad ši vizija taptų realybe.

Nepaisant visuotinių prevencinių pastangų visame pasaulyje vykstantis judumas keliais kasmet lemia nepakeliamą mirčių, sunkių sužeidimų ir ligų skaičių ir tai yra tiesioginė kelių eismo įvykių bei oro taršos pasekmė.

Pasaulyje kasmet keliuose miršta maždaug 1,35 milijono žmonių. Eismo įvykiai keliuose yra tarp dažniausių mirties priežasčių visose amžiaus grupėse, tačiau 5–14 metų amžiaus vaikų ir 15–29 metų jaunų žmonių amžiaus grupėse tai yra pagrininė mirties priežastis. Rizika žūti keliuose 3 kartus didesnė yra žemo išsivystymo šalyse. Daugiau nei pusė mirčių sudaro jautrios kelių eismo dalyvių grupės: pėstieji, dviratininkai ir motociklininkai.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, nuo 2019 m. pradžios iki lapkričio mėn. buvo užregistruoti 2748 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 153 žmonės, iš jų 8 vaikai, 3292 asmenys buvo sužeisti, tarp jų 528 vaikai. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, 2019 m. keliuose žuvo 5,5 proc. daugiau ir sužeista 16,9 proc. daugiau žmonių. 1953 eismo įvykius sukėlė vairuotojai, 132 – pėstieji, 124 – dviratininkai. Neblaivūs vairuotojai sukėlė 149 eismo įvykius, dėl to žuvo 15 žmonių ir 213 žmonių buvo sužeisti. 131 įvykį sukėlė neturintys teisės vairuoti asmenys, dėl jų kaltės žuvo 5 asmenys, 169 sužeisti. 247 įvykius sukėlė pradedantieji vairuotojai, dėl jų kaltės 13 žmonių žuvo ir 341 sužeisti.

Viena sėkmingiausių mirtingumo keliuose mažinimo strategijų – saugios kelių eismo sistemos sukūrimas. Kadangi žmogaus organizmas yra lengvai pažeidžiamas ir žmogus daro klaidas, tad siekiama sukurti saugesnius kelius ir saugesnius automobilius, nustatyti saugesnį greitį ir skatinti saugesnį eismo dalyvių elgesį. Šių priemonių visuma padeda išvengti žmogiškųjų klaidų. Visos šios priemonės nuolat turi būti stiprinamos – jei vienos iš jų efektyvumas sumažėtų, kitos galėtų tai kompensuoti ir apsaugoti eismo dalyvius.

Minėdami pasaulinę kelių eismo įvykių aukų atminimo dieną prisiminkime ir užjauskime nukentėjusiuosius ir kartu būkime atidesni bei sąmoningesni keliuose.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėja Aida Laukaitienė