Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena

Pagal tarpukariu Lietuvoje susiklosčiusias tradicijas nuo 1935 metų gegužės 26 dienos kas metai trečią gegužės savaitgalį švenčiama Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir vienybės diena. Tai didžiausia bendra Lietuvos gyventojų ir Lietuvos kariuomenės šventė, kurios tikslas gyventojus supažindinti su kariuomenės veikla, ginkluote ir struktūra.

1935 metais „Kario“ žurnale buvo rašoma: „Kariai, tą dieną visuomenės širdingai pasveikinti ir pagerbti, dvigubai padidinkim savo darbštumą, atsidėjimą krašto gynybos reikalams, giliau įsisąmoninkim savo kilniąsias pareigas ir visada būkime verti tos didžios savo piliečių pagarbos ir meilės. Visada atsiminkim, kad karį dabina ir iškelia ne uniforma ir ne ypatinga būsena, bet turinys, tikrosios kario dorybės.“ Buvo skelbiama: „kultūrinis ir materialinis valstybės gyvenimas gali klestėti tik tuomet, kai jos užnugaryje stovi stipri kariuomenė, kurios likimu gyvena kiekvienas pilietis".

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šventė, vykstanti tradiciniu „Mes tai Jūs“ šūkiu, apkeliavusi visus didžiuosius Lietuvos miestus, dėl pandemijos apribojimų du kartus vykusi virtualioje erdvėje, šiemet, gegužės 14 dieną atkeliavo į Uteną, o gegužės 15 dieną pėsčiųjų žygiu Algimanto apygardos partizanų takais persikeldama į Anykščių rajoną.

Šventė, prasidėjusi padėkos Mišiomis už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus Kristaus žengimo į dangų bažnyčioje, persikėlė į Utenio aikštę prie paminklo Vytauto apygardos partizanams atminti. Bendroje miestelėnų ir Garbės sargybos kuopos ceremonijoje nuaidėjo pagarbos salvės visoms Lietuvos partizanų apygardoms, šaulio priesaika Lietuvai prisiekė trisdešimt plk. Pr. Saladžiaus devintosios šaulių rinktinės šaulių, būti ištikimu Lietuvos valstybei ir stropiai rengtis ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę pasižadėjo penkiolika jaunųjų šaulių, gėles prie paminklo padėjo Krašto apsaugos ministras Alvydas Anušauskas, Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, miestelėnus ir svečius sveikino LRS narys Edmundas Pupinis

Iš Utenio aikštės Garbės sargybos kuopa, LŠS devintosios rinktinės šauliai ir miestelėnai nužygiavo į pagrindinę šventės vietą prie Utenos kultūros centro.

Vėliavų pakėlimo ceremonijoje aikštėje aidint Lietuvos valstybės himnui kilo Valstybinė ir Istorinė Lietuvos, Europos Sąjungos, Ukrainos ir NATO vėliavos, virš galvų praskrido NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančios Čekijos lakūnų pilotuojami naikintuvai „JAS 39 Gripen“.

Gegužės devintą dieną tarptautinės Europos dienos šventės proga Utenos Vyturių pagrindinėje mokykloje svečiavęsis Prezidentas Gitanas Nausėda šį kartą šventės dalyvius sveikino kaip Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas: „Šiandien smagu konstatuoti, kad mūsų kariuomenė daro didelius žingsnius į priekį. Ne tik apsirūpindama naujausia technika, didindama savo karių profesionalumą, bet ir bendradarbiaudama su tokiais pat užsienio valstybių koviniais vienetais. Šiandien NATO – stipri kaip niekada, o Lietuvos gyventojai gerai supranta Aljanso reikšmę. Matydami tai, kas vyksta Ukrainoje, kaip narsiai kovoja Ukrainos didvyriai, mes suvokiame, kad jie kaunasi ne tik už save, bet ir už mus. Už viso demokratinio pasaulio laisvę. Šiandien Lietuva didžiuojasi ne tik kariuomene, bet ir savo partizanais, laisvės kovotojais. Džiaugiuosi, kad jaunimas turi galimybę keliauti partizanų takais, susipažinti su ta didžiąja auka, kurią jie atidavė ant Tėvynės meilės aukuro. Nė kiek neabejoju, kad tiek kariai, tiek plačioji visuomenė, jei to reikės ir kils pavojus Lietuvai, susitelks į vieną kumštį. Visi kaip vienas stosime į kovą už Lietuvą, už Europą, už demokratiją ir laisvę“

Šventės dalyvius sveikino Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas. Jam ir KC direktoriui Erikui Druskinui už pagalbą rengiant šią šventę kariuomenės įteikė kareiviškus suvenyrus. Garbės sargybos kuopa uteniškiams parodė naujausią ginklais žongliravimo - „defile“ - programą.

Nuo 2004 metų Lietuvoje šventėje dalyvaujantys gynybinio aljanso NATO sąjungininkai ir Lietuvos kariuomenė Aušros gatvėje ir prie kultūros centro demonstravo kovinę techniką: pėstininkų kovos mašiną „Vilkas“, haubicą „PzH 2000“, šarvuotį „M-113“, prieštankines raketas „Javelin“, tanką „Abrams“, kovos mašimą ,,Bradley“, savaeigę haubicą „Paladin“, tanką ,,Leopard2“, KOP sraigtasparnį „Dauphin“ ir šiuo metu Lietuvoje dislokuotų Jungtinių ekspedicinių pajėgų sraigtasparnį „Wildcat“ .

„Lietuvos kariuomenei šis regionas primena Nepriklausomybės kovų epizodus. Istorija yra tai, iš ko mokomės. Ji linkusi atsikartoti. Bet privalome įvertinti, kur esame šiandien. O šiandien esame stipriausio gynybinio Aljanso nariai. Ačiū už palaikymą ir pasitikėjimą.“, –kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė: „Karas Ukrainoje mums labai aiškiai dar kartą parodė, kokia svarbi ir reikšminga yra kariuomenės ir visuomenės vienybė. Tik turėdami tvirtą kariuomenės ryšį su neabejingais mūsų piliečiais, jų palaikymą ir paramą, mes šiandien galime stiprinti valstybės gynybos pamatus“.

Po oficialaus šventės atidarymo Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas su jį lydinčiais oficialiais asmenimis aplankė palapinių miestelyje įsikūrusius dailininkus, pabendravo su Lietuvos šaulių sąjungos narėmis, Lietuvos kariuomenės padalinių atstovais, svečiu iš Latvijos Rygos Marupės barikadųstatytojų vadovu Janiu Ozolu, užsuko į lauko virtuvės pavėsinę, parskanavo kareiviškos košės.

Pirmą šventės dieną užbaigė Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo solistų Eglės Jakštytės ir Jurgio Brūzgos dainos, kulminacija tapo karinės gelbėjimo operacijos inscenizacija, atlikta oro pajėgų sraigtasparnio „Dauphin“ įgulos.

Šventė tęsėsi ir gegužės penkioliktąją. Dešimties kilometrų pėsčiųjų žygio Aukštaitijos partizanų takais Poltavys – Andioniškis – Niūronys dalyviai gėlių padėjimu ir salvėmis pagerbė Karaliaus Mindaugo srities partizanų vadą Šarūną ir bendražygius jų žuvimo vietoje.

Maršruto pabaigoje Niūronyse veikė ginkluotės ekspozicija, vyko klubo „Partizanas“ pasirodymas, fotografijų paroda, diskusijos ir kareiviškos vaišės, grojo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, dainavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“, veikė paroda „Vanagas su Vanagėliais“, skirta A. Ramanauskui-Vanagui atminti.

Pagal tarpukariu Lietuvoje susiklosčiusias tradicijas nuo 1935 metų gegužės 26 dienos

kas metai trečią gegužės savaitgalį švenčiama Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir vienybės diena. Tai didžiausia bendra Lietuvos gyventojų ir Lietuvos kariuomenės šventė, kurios tikslas gyventojus supažindinti su kariuomenės veikla, ginkluote ir struktūra. 1935 metais „Kario“ žurnale buvo rašoma: „Kariai, tą dieną visuomenės širdingai pasveikinti ir pagerbti, dvigubai padidinkim savo darbštumą, atsidėjimą krašto gynybos reikalams, giliau įsisąmoninkim savo kilniąsias pareigas ir visada būkime verti tos didžios savo piliečių pagarbos ir meilės. Visada atsiminkim, kad karį dabina ir iškelia ne uniforma ir ne ypatinga būsena, bet turinys, tikrosios kario dorybės.“ Buvo skelbiama: „kultūrinis ir materialinis valstybės gyvenimas gali klestėti tik tuomet, kai jos užnugaryje stovi stipri kariuomenė, kurios likimu gyvena kiekvienas pilietis".

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šventė, vykstanti tradiciniu „Mes tai Jūs“ šūkiu, apkeliavusi visus didžiuosius Lietuvos miestus, dėl pandemijos apribojimų du kartus vykusi virtualioje erdvėje, šiemet, gegužės 14 dieną atkeliavo į Uteną, o gegužės 15 dieną pėsčiųjų žygiu Algimanto apygardos partizanų takais persikeldama į Anykščių rajoną.

Šventė, prasidėjusi padėkos Mišiomis už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus Kristaus žengimo į dangų bažnyčioje, persikėlė į Utenio aikštę prie paminklo Vytauto apygardos partizanams atminti. Bendroje miestelėnų ir Garbės sargybos kuopos ceremonijoje nuaidėjo pagarbos salvės visoms Lietuvos partizanų apygardoms, šaulio priesaika Lietuvai prisiekė trisdešimt plk. Pr. Saladžiaus devintosios šaulių rinktinės šaulių, būti ištikimu Lietuvos valstybei ir stropiai rengtis ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę pasižadėjo penkiolika jaunųjų šaulių, gėles prie paminklo padėjo Krašto apsaugos ministras Alvydas Anušauskas, Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, miestelėnus ir svečius sveikino LRS narys Edmundas Pupinis

Iš Utenio aikštės Garbės sargybos kuopa, LŠS devintosios rinktinės šauliai ir miestelėnai nužygiavo į pagrindinę šventės vietą prie Utenos kultūros centro.

Vėliavų pakėlimo ceremonijoje aikštėje aidint Lietuvos valstybės himnui kilo Valstybinė ir Istorinė Lietuvos, Europos Sąjungos, Ukrainos ir NATO vėliavos, virš galvų praskrido NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančios Čekijos lakūnų pilotuojami naikintuvai „JAS 39 Gripen“.

Gegužės devintą dieną tarptautinės Europos dienos šventės proga Utenos Vyturių pagrindinėje mokykloje svečiavęsis Prezidentas Gitanas Nausėda šį kartą šventės dalyvius sveikino kaip Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas: „Šiandien smagu konstatuoti, kad mūsų kariuomenė daro didelius žingsnius į priekį. Ne tik apsirūpindama naujausia technika, didindama savo karių profesionalumą, bet ir bendradarbiaudama su tokiais pat užsienio valstybių koviniais vienetais. Šiandien NATO – stipri kaip niekada, o Lietuvos gyventojai gerai supranta Aljanso reikšmę. Matydami tai, kas vyksta Ukrainoje, kaip narsiai kovoja Ukrainos didvyriai, mes suvokiame, kad jie kaunasi ne tik už save, bet ir už mus. Už viso demokratinio pasaulio laisvę. Šiandien Lietuva didžiuojasi ne tik kariuomene, bet ir savo partizanais, laisvės kovotojais. Džiaugiuosi, kad jaunimas turi galimybę keliauti partizanų takais, susipažinti su ta didžiąja auka, kurią jie atidavė ant Tėvynės meilės aukuro. Nė kiek neabejoju, kad tiek kariai, tiek plačioji visuomenė, jei to reikės ir kils pavojus Lietuvai, susitelks į vieną kumštį. Visi kaip vienas stosime į kovą už Lietuvą, už Europą, už demokratiją ir laisvę“

Šventės dalyvius sveikino Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas. Jam ir KC direktoriui Erikui Druskinui už pagalbą rengiant šią šventę kariuomenės įteikė kareiviškus suvenyrus. Garbės sargybos kuopa uteniškiams parodė naujausią ginklais žongliravimo - „defile“ - programą.

Nuo 2004 metų Lietuvoje šventėje dalyvaujantys gynybinio aljanso NATO sąjungininkai ir Lietuvos kariuomenė Aušros gatvėje ir prie kultūros centro demonstravo kovinę techniką: pėstininkų kovos mašiną „Vilkas“, haubicą „PzH 2000“, šarvuotį „M-113“, prieštankines raketas „Javelin“, tanką „Abrams“, kovos mašimą ,,Bradley“, savaeigę haubicą „Paladin“, tanką ,,Leopard2“, KOP sraigtasparnį „Dauphin“ ir šiuo metu Lietuvoje dislokuotų Jungtinių ekspedicinių pajėgų sraigtasparnį „Wildcat“ .

„Lietuvos kariuomenei šis regionas primena Nepriklausomybės kovų epizodus. Istorija yra tai, iš ko mokomės. Ji linkusi atsikartoti. Bet privalome įvertinti, kur esame šiandien. O šiandien esame stipriausio gynybinio Aljanso nariai. Ačiū už palaikymą ir pasitikėjimą.“, –kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė: „Karas Ukrainoje mums labai aiškiai dar kartą parodė, kokia svarbi ir reikšminga yra kariuomenės ir visuomenės vienybė. Tik turėdami tvirtą kariuomenės ryšį su neabejingais mūsų piliečiais, jų palaikymą ir paramą, mes šiandien galime stiprinti valstybės gynybos pamatus“.

Po oficialaus šventės atidarymo Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas su jį lydinčiais oficialiais asmenimis aplankė palapinių miestelyje įsikūrusius dailininkus, pabendravo su Lietuvos šaulių sąjungos narėmis, Lietuvos kariuomenės padalinių atstovais, svečiu iš Latvijos Rygos Marupės barikadųstatytojų vadovu Janiu Ozolu, užsuko į lauko virtuvės pavėsinę, parskanavo kareiviškos košės.

Pirmą šventės dieną užbaigė Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo solistų Eglės Jakštytės ir Jurgio Brūzgos dainos, kulminacija tapo karinės gelbėjimo operacijos inscenizacija, atlikta oro pajėgų sraigtasparnio „Dauphin“ įgulos.

Šventė tęsėsi ir gegužės penkioliktąją. Dešimties kilometrų pėsčiųjų žygio Aukštaitijos partizanų takais Poltavys – Andioniškis – Niūronys dalyviai gėlių padėjimu ir salvėmis pagerbė Karaliaus Mindaugo srities partizanų vadą Šarūną ir bendražygius jų žuvimo vietoje.

Maršruto pabaigoje Niūronyse veikė ginkluotės ekspozicija, vyko klubo „Partizanas“ pasirodymas, fotografijų paroda, diskusijos ir kareiviškos vaišės, grojo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, dainavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“, veikė paroda „Vanagas su Vanagėliais“, skirta A. Ramanauskui-Vanagui atminti.