Praėjus mėnesiui po Seimo rinkimų, LSDP susigrąžino turėtą gyventojų palankumą

Praėjus mėnesiui po Seimo rinkimų, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) susigrąžino anksčiau turėtą gyventojų palankumą – šią politinę jėgą lapkričio pabaigoje tikino palaikantys 18 proc. „Baltijos tyrimų“ apklausoje dalyvavusių respondentų. Lyginant su lapkričio mėnesio pradžia, europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamų socialdemokratų reitingas padidėjo 4 proc. punktais.

Toliau partinių reitingų lentelėje rikiuojasi Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“. Lapkričio 20–gruodžio 1 dienomis Eltos užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad šią partiją palaikytų 13,5 proc. apklaustųjų, kai ankstesniuose reitinguose tokių respondentų buvo 15 proc.

Tuo metu mažiausias valdančiosios koalicijos partneris – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – rikiuojasi trečioje vietoje. Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujamą partiją lapkričio pabaigoje palaikė 11,7 proc. respondentų, kai mėnesio pradžioje tokių apklaustųjų buvo 10,4 proc.

Savo ruožtu ketvirtoje reitingų pozicijoje esanti, šią kadenciją opozicijoje dirbanti, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) lapkričio pabaigoje sulaukė 10,8 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų simpatijų. Ankstesniuose reitinguose tokių gyventojų buvo 9,9 proc.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), už kurią balsuotų 6,7 proc. apklaustųjų (lapkričio pradžioje – 7,5 proc.), bei Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis, kurį Seimo rinkimuose palaikytų 3,8 proc. respondentų (lapkričio pradžioje – 5,1 proc).

Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) balsuotų 2,8 proc. apklaustųjų (lapkričio pradžioje – 2 proc.), Lietuvos regionų partiją – 2,7 proc. (lapkričio pradžioje –1,8 proc.), Darbo partiją – 2,6 proc. (lapkričio pradžioje – 2,5 proc.), partiją „Laisvė ir teisingumas“ – 2,3 proc. (lapkričio pradžioje – 1,2 proc.), Laisvės partiją – 1,7 proc. (lapkričio pradžioje – 2,2 proc.), Lietuvos žaliųjų partiją 1 proc. (lapkričio pradžioje – 1,1 proc.), Nacionalinį susivienijimą – 0,8 proc. (lapkričio pradžioje – 0,8 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus, tautininkus) – 0,2 proc. (lapkričio pradžioje – 0,2 proc.).

Penktadalis (21 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad Seimo rinkimuose nedalyvautų arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

Sociologė: porinkiminėms emocijoms nuslūgus, situacija reitingų lentelėje nusistovėjo

Savo ruožtu „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė naujausius partinius reitingus sieja su „nuslūgusiomis porinkiminėmis emocijomis“. Sociologė atkreipia dėmesį, kad socialdemokratai lyderiaujančią poziciją reitingų lentelėje susigrąžino po to, kai pradėjo aiškėti naujosios Vyriausybės kontūrai.

„Šis tyrimas vyko formuojant Vyriausybę, kai jau buvo aiškiau, kas bus premjeras ir aiškėjo, kokie ministrai bus. Ir turbūt truputį mažiau dėmesio viešoje erdvėje buvo skirta ir V. Blinkevičiūtės apsisprendimui nepremjerauti. Turbūt todėl socialdemokratų reitingas ir atsistatė į priešrinkiminį laikotarpį“, – svarstė R. Ališauskienė.

„Ankstesni reitingai signalizavo labiau porinkiminę reakcija į rinkimų rezultatus. O dabar jau nusistovėjo tokia labiau įprasta situacija, kuri panašesnė į priešrinkiminę“, – akcentavo ji.

Sociologės nestebina tai, kad šiuo metu visuomenės nuomonės apklausoje pirmąsias pozicijas užima trys valdančiosios partijos. Anot jos, tokia tendencija įprasta, nes ir ankstesniais atvejais, kai valdančiosios koalicijos pradėdavo darbą, gyventojų palankumas kurį laiką išlikdavo aukštas.

„Valdančios partijos dar nespėjo nuvilti tų žmonių, kurie už jas balsavo. Taigi, jeigu rinkimai vyktų dabar, jų rezultatai būtų labai panašūs kaip spalio mėnesį“, – teigė R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2024 m. lapkričio 20 – gruodžio 1 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)