Partijos neatmeta galimybės atnaujintame nacionaliniame susitarime dėl gynybos įtvirtinti 5 proc. BVP finansavimą

Prezidentui Gitanui Nausėdai šią savaitę kviečiant visų parlamentinių partijų lyderius diskutuoti apie galimybes atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl gynybos, Seimo frakcijų atstovai sveikina tokią šalies vadovo iniciatyvą. Visgi, parlamentarai pabrėžia – nors kol kas neatmetama galimybė atnaujintame susitarime įtvirtinti ir Valstybės gynimo taryboje (VGT) iškeltą tikslą krašto apsaugai artimiausiais metais skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmiausia reikia vieningos pozicijos dėl konkrečių finansavimo šaltinių.

Konkretus gynybai skiriamas BVP procentas – ne pagrindinis aspektas

„Valstiečių“ frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė pabrėžė palaikanti prezidento iniciatyvą, tačiau kartu politikė nurodė besitikinti šiame formate pirmiausia pradėti diskusijas, kokia Lietuvos gynybai skiriama lėšų dalis labiausiai atitiktų saugumo poreikius ir finansines galimybes.

„Mes tikrai visą laiką pasisakome už Lietuvos kaip valstybės saugumą ir gynybai skiriamą procentą, dėl kurio reikia susitarti, tai čia mūsų pozicija tikrai nesikeičia. Bet koks dydis turėtų būti tų procentų – aš, manau, apie tai ir turime kalbėtis, partijų vadovai apie tai turi diskutuoti, bet ne kažkas vienas nuspręsti ir paskui įmesti visiems, kad ieškokite, iš kokių šaltinių finansuosime gynybą“, – Eltai pirmadienį kalbėjo A. Norkienė.

„Koks tas bus galutinis procentas, manau, proceso pabaigoje ir bus matyti. (...) Tikrai neapsibrėžiame jokiais konkrečiais procentais. Aš manau, kad tam ir reikalingas šitas procesas“, – pridūrė parlamentarė.

Nepaisant to, dėl kokio gynybai skiriamo finansavimo partijos sutartų, A. Norkienė pažymėjo – svarbiausias lūkestis yra skaidrus surinktų didesnių lėšų panaudojimas.

„Tai turi būti labai skaidriai viskas daroma ir galbūt tie patys auditai (vykdomi – ELTA), kaip jau dabar buvo panaudojamos lėšos gynybai, tai, manau, duotų ir visuomenei (...) didesnį pasitikėjimą“, – aiškino „valstiečių“ frakcijos seniūnė.

Tikisi vieningos valdančiosios koalicijos pozicijos

Kitos opozicijai priklausančios politinės jėgos taip pat tikina teigiamai vertinančios prezidento iniciatyvą kviesti parlamentines partijas aptarti galimybes atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl gynybos. Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, tikimasi, kad susitikime pagaliau bus išgirstas bendras valdančiųjų požiūris.

„Prezidento iniciatyvą sukviesti parlamentinių partijų atstovus palaikau. (...) Dar Seimo rinkimų kampanijos metu akcentavau, kad tai turėtų būti vienas iš pirmųjų darbų, nepaisant to, kaip susiklostys rinkimų rezultatai. Gynybos finansavimo didinimo poreikis apima ilgesnį laiką nei vienas politinis ciklas ir kalbėti reikia visoms parlamentinėms partijoms“, – Eltai pirmadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Pirmajam susitikimui mano lūkestis yra išgirsti pagaliau vieningą valdančiosios koalicijos poziciją. Galbūt prezidentui pavyks išspręsti trijų koalicijos vadovų nesutarimus. Tai labai svarbu, nes balsų daugumą Seime šiai dienai turi būtent šios trys politinės jėgos“, – akcentavo ji.

Kiek vėliau, Seimo vicepirmininkės teigimu, liberalai būtų linkę diskutuoti ir apie 5–6 proc. BVP įtvirtinimą susitarime.

„Nebūčiau linkusi VGT sprendimų dėl gynybos finansavimo nurašyti. Priimu juos labai rimtai. Jeigu buvo toks sprendimas paskelbtas, tai yra svarbus signalas. Tačiau svarbu suprasti, kokius šaltinius valdančioji koalicija mato kaip pagrindą“, – atkreipė dėmesį V. Čmilytė-Nielsen.

Panašios pozicijos laikosi ir Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė. Anot jo, apie 5–6 proc. BVP įtraukimą į partijų susitarimą reikėtų kalbėti paaiškėjus, kam konkrečiai šios lėšos bus skiriamos.

„Procentai yra tiesiog iliustracija to, ko mums už juos reikėtų. Pirmiausia, susitarime turėtų būti aiškiai įvardinta, kas už papildomus pinigus būtų padaryta – apibrėžti įsigijimai ar pajėgumų stiprinimai. Tik tuomet reikėtų įvardinti pačia sumą. Šiuo metu trūksta aiškumo, kas būtų daroma. Tačiau, atsakius į šiuos klausimus, procentai būtų tik apibendrinanti išraiška“, – Eltai sakė M. Lingė.

„Labai džiaugiamės, kad prezidentas išgirdo mūsų partijos kreipimąsi sutelkti politines jėgas ir atnaujinti susitarimą. Matėsi, kad koalicijos lyderių gretose stinga ryžto ir noro imtis iniciatyvos“, – pažymėjo jis.

Turi plataus priemonių plano lūkestį

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Remigijus Motuzas savo ruožtu teigė turintis lūkestį, jog atnaujintas susitarimas apims platesnį saugumui užtikrinti reikalingų priemonių planą.

„Čia iškyla ne vien, turbūt, tie procentai – kaip mes matome, geopolitinė situacija keičiasi, mes girdime dabar ir po Miuncheno konferencijos, kad savo saugumu turi susirūpinti Europa, Lietuva taip pat turi tam daugiau dėmesio skirti. Čia, aišku, labai svarbus yra mūsų pačių divizijos sukūrimas, karinės pramonės sukūrimas, Vokietijos brigados įkurdinimas ir kiti dalykai, kuriuos tam susitarime galbūt reikėtų fiksuoti“, – Eltai sakė R. Motuzas.

Politikas priminė, kad Vyriausybės programoje yra numatytas tikslas paramai Ukrainai skirti 0,25 proc. šalies BVP, o krašto apsaugai – bent 3,5 proc. BVP. Todėl, pasak R. Motuzo, socialdemokratai pagal poreikį pritartų ir VGT iškeltam tikslui gynybai skirti ir 5–6 proc.

„Mes, aišku, turime nemažinti 3,5 proc. Aišku, siekiamybė 5 proc. gali būti, bet mes turime atsižvelgti taip pat į terminus, į finansavimo šaltinius ir galimybes, kokias metais mes to galėtume pasiekti“, – kalbėjo parlamentaras.

„Mes turime tame susitarime surašyti (...) protingus terminus – kaip, pavyzdžiui, jeigu (saugumo – ELTA) situacija pablogėtų, galbūt reikėtų ir daugiau, 5 ar 6 procentų, kaip, sakykime Ukraina. Ji šiuo metu skiria 26 proc. savo BVP (gynybai – ELTA), praktiškai beveik visos pajamos yra skiriamos gynybai, taip ir Lietuvoje priklauso nuo situacijos. Aš manau, kad ta siekiamybė gali būti įtvirtinta, bet ji turi būti susieta su esama situacija“, – dėstė socialdemokratų frakcijos seniūnas.

„Nuėjome į 5–6 proc. komunikaciją“

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Giedrimo Jeglinsko teigimu, nors galutinė susitarime dėl gynybos įrašyta BVP dalis paaiškės po diskusijų, partijos turėtų orientuotis į VGT nustatytą 6 proc. tikslą.

„Jeigu nuėjome į 5–6 proc. komunikaciją, kas iš principo nuskambėjo jau per visą pasaulį, mes matome – jei kaip lyderiai rodome pavyzdį visoms NATO ir Europos Sąjungos šalims, kaip reikia investuoti į gynybą, tą turime ir daryti“, – Eltai tikino G. Jeglinskas.

„Turėtume tikrai didesnį nei mažesnį skaičių įrašyti (į naują susitarimą dėl gynybos – ELTA), tikrai turėtume eiti link 6 proc. Ir ko aš labai norėčiau, tai kad tie 5–6 proc. būtų ne tik trims ar penkiems metams, bet kad (…) turėtume ilgalaikę bent dešimtmečio trajektoriją “, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

Pasak G. Jeglinsko, po savaitgalį vykusios Miuncheno saugumo konferencijos, kurią, kai kurių ekspertų vertinimu, galima vertinti kaip santykių su JAV lūžį, Lietuva ir visa Europa turės prisitaikyti prie naujos realybės, didinti investicijas į gynybą.

„Yra signalai iš mūsų pagrindinių partnerių – aš manau, ir be signalo mes matome, kas vyksta pasaulyje, kad reikalingi pajėgumai, kad mes negalime juokauti su savo gynyba. (…) 2 proc. jau yra praeitis netgi NATO formatuose – ką matysime Hagos lyderių susitikime, vis dėlto, šalys sutars, kad grindys yra 3,5 proc., o ne 2 proc. Todėl čia tendencija yra labai aiški, mums geriau lyderiauti“, – akcentavo parlamentaras.

Mano, kad „Nemuno aušra“ diskusijose dalyvaus

Praėjusią savaitę „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis Eltai teigė, jog 2022-aisiais partijų sudarytame nacionaliniame gynybos susitarime įtvirtinti 2,5 proc. BVP gynybai vis dar atitinka dabartinę situaciją ir kad poreikio stipriai didinti išlaidas krašto apsaugai nėra. 

Reaguodamas į tokius koalicijos partnerio pareiškimus, socialdemokratų frakcijos seniūnas pabrėžė – R. Žemaitaičio retorika viešojoje erdvėje ir tarp partnerių skiriasi, tad „Nemuno aušra“ iš diskusijų dėl nacionalinio susitarimo atnaujinimo nesitrauks.

„Pastebėjome, kad kolegos būna viena retorika viešai žiniasklaidoje, kita retorika būna tarp koalicijos partnerių. Paskutiniame koalicinės tarybos susitikime, kuris įvyko prieš savaitę, gerbiamas kolega Remigijus Žemaitaitis parodė tam tikrą supratimą ir tam tikrų didelių prieštaravimų nebuvo“, – tikino R. Motuzas.

Pasak jo, „aušriečių“ lyderis išreiškė lūkestį būti įtrauktas į diskusijas „pagrindžiant“ didesnio gynybai skirto finansavimo šaltinius.

„(„Nemuno aušra“ – ELTA) dalyvautų svarstant, o koks būtų rezultatas – aš šiandien negalėčiau pasakyti. Bet neatmetė tokios galimybės. (...) Nėra lengva, bet manau, kad sutarimą galima rasti ir tokiais jautriais ir svarbiais klausimais kaip gynyba. Ir manau, kad mes jį rasime ir su „Nemuno aušra“, – pabrėžė socialdemokratų frakcijos seniūnas.

Tuo metu „valstiečių“ frakcijos seniūnė nesiėmė vertinti R. Žemaitaičio pasisakymų ar galimų jo vedamos partijos veiksmų, dalyvaujant diskusijose dėl gynybos.

„(Vertinčiau – ELTA) kaip vieno iš partijos pirmininkų nuomonę. Kiekvienas turime savo nuomonę, ją išsakome, apie tai galime diskutuoti“, – paklausta apie „Nemuno aušros“ lyderio poziciją sakė A. Norkienė.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) dar sausį kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, prašydami inicijuoti nacionalinio susitarimo dėl gynybos atnaujinimą. Pasak konservatorių, valdančiosios daugumos politikams stokojant ryžto inicijuoti susitarimo atnaujinimą, šalies vadovo lyderystė šiuo klausimu yra ypač svari.

Sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Visgi, kol kas nėra aišku, iš finansavimo šaltinių bus skiriamos papildomos lėšos gynybai.