PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2023 m. Lapkričio 7 d. 16:56

Paroda Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje pasakoja apie vandenų apsuptą pramonės miestą – Šiaulius

Šiauliai

Fot. E. Tamošiūnas

Šiaulių „Aušros“ muziejusŠaltinis: Etaplius.lt


282866

Iki metų pabaigos Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) veikia paroda „Šiaulių albumas“, skirta Šiaulių „Aušros“ muziejaus 100-mečiui. Minint įkūrimo sukaktį šiemet „Aušros“ muziejus visuose savo padaliniuose ir miesto erdvėse eksponavo parodą tuo pačiu pavadinimu – „Šiaulių albumas“. Parodoje leidžiamasi į miesto tapatybės paieškas, apibendrinant praeities kartų bei šiandienos tyrėjų įžvalgas ir miesto temai dedikuotas „Aušros“ muziejaus eksponatų kolekcijas. Nors kai kurios parodos dalys jau nebeeksponuojamos, jos artimiausiu metu bus pristatytos virtualiu pavidalu, o iki metų pabaigos lankytojai turi galimybę apžiūrėti parodą Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje.

Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje pristatoma vandenų apsupto pramoninio miesto, stambaus transporto mazgo istorija. Pelkėta vietovė, ežerai, per miestą tekančios upės, kelių sankryža – tai veiksniai, nulėmę sprendimą šioje vietoje kurti miestą, o vėliau darę įtaką miestiečių gyvenimo būdui, plėtojamiems verslams, pramonės pobūdžiui, laisvalaikiui ir kt.

Šiauliai yra vienas iš seniausių Lietuvos pramonės centrų. Čia dar XVIII a. įsikūrė iki šiol veikiantis seniausias Lietuvoje bravoras, 1876 m. atidarytas pirmasis Lietuvoje saldainių ir šokolado fabrikas, vėliau, 1913 m. įkurtas iki šiol veikiantis pirmasis lietuviško kapitalo šokolado fabrikas „Rūta“, Šiaulius visame pasaulyje išgarsino odų pramonė su jos lyderiu – Chaimu Frenkeliu. Sovietmečiu tik Šiauliuose buvo gaminami dviračiai, televizoriai, mikroschemos, tęsiamos senųjų pramonės šakų tradicijos, kurios gyvos iki šiol. Karinis uždarumas ir pramonės plėtotė sąlygojo „darbininkų“, „odininkų“, „dviračių miesto“ įvaizdį, suformavo pramoninį miesto peizažą, sukėlė ekologijos iššūkių (užteršti vandenys).

Prie pramonės miesto įvaizdžio prisidėjo ir tai, kad Šiauliai nuo seno buvo stambus geležinkelio transporto mazgas, strategiškai svarbus civiliniame ir kariniame gyvenime. Simboliška, kad su geležinkelio atidarymu susijusi ir pirmoji žinoma Šiaulių fotografija.

Neatskiriama Šiaulių tapatybės dalis yra ir aviacija. 1801 m. iš Didždvario parko pakilo pirmasis oro balionas Lietuvoje. Šiauliuose nusileido ir pirmasis Lietuvoje lėktuvas, o aviacijos pradininku laikomas šiaulietis Aleksandras Griškevičius 1851 m. sukonstravo ir aprašė skraidymo aparatą – „Žemaičių garlėkį“. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai čia pastatė cepelinų (dirižablių) angarus, tarpukariu buvo įkurtas Zoknių oro uostas, kuris gyvavo ir sovietmečiu, o Šiauliai dėl to tapo uždaru kariniu miestu. Atgavus nepriklausomybę čia įsikūrė NATO pajėgų oro bazė.


Foto galerija:

Fot. E. Tamošiūnas
Fot. E. Tamošiūnas
Fot. E. Tamošiūnas
Fot. E. Tamošiūnas
Fot. E. Tamošiūnas
Fot. E. Tamošiūnas
Fot. E. Tamošiūnas
Fot. E. Tamošiūnas
Fot. E. Tamošiūnas
Fot. E. Tamošiūnas
Fot. E. Tamošiūnas