Pa­ro­da – „Be už­va­di­ni­mo“

Ko­vo 2–23 d. Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gos ir Šiau­lių dai­li­nin­kų or­ga­ni­za­ci­jos ga­le­ri­jo­je „S_IN“ (Auš­ros al. 41, Šiau­liai) vei­kė klai­pė­die­čio ar­chi­tek­to Vla­do Bal­sio ir Suo­mi­jo­je gy­ve­nan­čios fo­tog­ra­fės Eu­ri­kos Bal­sy­tės-Oja­kos­ki pa­ro­da „Be už­va­di­ni­mo“.
 

– Kodėl parodos pavadinimas „Be užvadinimo“?

Vladas Balsys:

– Nors parodos projektas „Be užvadinimo“ buvo kuriamas „S_IN“ galerijai praėjusių metų rugpjūčio mėnesį ir buvo pateiktas meno kūrėjų organizacijų finansavimui per Lietuvos dailininkų sąjungą, bet projektas ir pati paroda dar neturėjo konkretaus vardo. Dabar galerijoje pabuvoję žiūrovai pamatė, kad čia eksponuojami kūriniai yra be pavadinimų ir kartu neturėjo nei apibrėžtos pradžios, nei pabaigos. Parodoje nebuvo ir ją lydinčio aiškinamojo teksto.

– Turbūt labai mėgstate paslaptis. Kodėl visos fotografijos buvo uždarytos baltomis durelėmis, žiūrovui teko jas atidaryti, o jos vėl užsidarydavo?

Eurika Balsytė-Ojakoski:

– Parodoje eksponuojama daugiau nei dvidešimt įvairaus formato uždengtų nuotraukų, pasakojančių apie niekam nežinomus pokalbius su gamta, užfiksuotus Suomijoje, kurioje gyvenu. Žiūrovas, norėdamas jas pamatyti, pats prisiliesdavo prie kūrinio ir savo ranka jį atverdavo. Šis veiksmas pažymi kasdienybės netikėtumo žavesį, akimirkos laikinumo ritualą su gamtos nepažinumo grožiu. Tikrovė yra trapi kaip tyras šaltinio vanduo ar žemės kvapas po lietaus. Iš pat pradžių žiūrovui galėjo pasirodyti, kad vieni kūriniai yra laisvai atrandami ranka – atidaromi ir uždaromi, bet, norint surasti labiau patikusį vaizdą, tekdavo vėl iš naujo jį susirasti už kažkurių durelių.

– Parodos ekspozicija susijusi su jumis ne tik kaip vienu iš parodos dalyvių, bet ir kaip su architektu, kuris prisidėjo prie ekspozicijos sukūrimo. Gal galima atskleisti koncepcijas, kuriomis vadovavotės, realizuojant projektą „Be užvadinimo“?

Vladas Balsys:

– Parodos ekspozicija sudaryta iš dviejų dalių. Šviesioji parodos ekspozicijos dalis buvo užpildyta kūriniais ir pristatoma meno erdvės „S_IN“ pirmajame aukšte, kita parodos pusė buvo paslėpta tamsiame galerijos rūsio kambaryje, paliekant žiūrovui galimybę paklaidžioti. Ekspozicijoje svarbiausias yra ne pats kūrinys, o tai, kas slypi jame. Parodoje eksponavau objektus-instaliacijas. Mano kūrybos medžiagos, leidžiančios balansuoti tarp noro kurti paradoksus ir tiesiog galimybės nieko nekurti. Nematomi objektai parodoje yra tarsi užšaldyti laike – delsiantys ir laukiantys savo nuosavo šešėlio. Parodoje su vienų kūrinių fizine būtimi lankytojas susidūrė tiesiogiai, kiti kūriniai žiūrovo buvo prakalbinti tik ištiesus ranką, o kiti kūriniai galbūt išliko nematomi, nebylūs, nepažinti.

Galerija „S_IN“ informuoja:

• Paroda „Be užvadinimo“ socialiniuose tinkluose virtualiai buvo peržiūrėta beveik du tūkstančius kartų, keturi šimtai žiūrėjusiųjų pažymėjo ją kaip patikusią.
• Trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 iki 18 val. galerijoje žiūrovus pasitiko gidės savanorės iš Didždvario gimnazijos, dirbančios pagal gimnazijos ir galerijos kultūrinio bendradarbiavimo sutartį.