Parlamento vadovė turi klausimų komisijai: VSD išvadose kalba turėtų suktis apie pranešėjo instituto apsaugą, o ne politines batalijas

Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadas nusprendus perkelti į kitą savaitę, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina kolegas išnaudoti šį laiką susipažinimui su įslaptinta medžiaga. Pasak jos, laikinosios komisijos išvados kelia pagrįstų klausimų.

„Kuomet Seimo nariai apsispręs dėl balsavimo, jie įvertins visumą. Vienoje pusėje jie vertins pranešėjo pateiktus faktus, kitoje – labai vieningą ir gan aštrią visų tarnybų poziciją, trečioje pusėje – komisijos išvadų visumą, kuriai kyla pagrįstų klausimų. Galbūt ne viskam norisi pritarti. Tai bus nemaža dilema kiekvienam Seimo nariui“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Kaip sakiau nuo šio tyrimo pradžios, pranešėjo instituto apsauga yra labai svarbus principas. Matyt, apie tai čia turėtų labiausiai suktis kalba, o ne eiti į politines batalijas“, – pridūrė ji.

Ketvirtadienį turėjęs vykti balsavimas po pateikimo buvo išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. Pasak Seimo pirmininkės, toks sprendimas priimtas dėl per trumpo laiko susipažinti su įslaptinta išvados dalimi. Prie klausimo bus grįžtą kitą ketvirtadienį.

„Seimo nariams, turintiems tokią teisę, yra leista susipažinti su visa informacija. Tam reikia laiko. Medžiagos yra labai daug, tad grynai dėl tokių techninių priežasčių“, – sprendimą komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Komandiruotėje buvusi Seimo pirmininkė teigė su įslaptinta medžiaga susipažinti dar nespėjusi.

ELTA primena, kad dėl parlamentinės komisijos išvadų po pateikimo Seimas turėjo apsispręsti jau šį ketvirtadienį. Visgi, Seimo kanceliarijai pranešus, kad slaptosios tarnybos suteikė galimybę parlamentarams susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi, klausimas perkeltas į kitą savaitę.

Išvadose, be kita ko, yra teikiami ir siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.

G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.

Visgi, Seimo koridoriuose kalbama apie galimą Prezidentūros spaudimą parlamentarams, skatinant išvadų nepalaikyti.

STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tikina, jog komisijos teiginiai apie prezidento aplinkoje esančius, riziką keliančius asmenis neatitinka tiesos.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.