Parlamento Audito komitetas siūlo stabdyti antrąjį jūrinio vėjo parko konkursą

„Nemuno aušros“ frakcijos atstovo Artūro Skardžiaus vadovaujamas Seimo Audito komitetas siūlo stabdyti antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkursą, kol nebus atlikta tinkama projekto kaštų ir naudos analizė.

„Sprendimas yra rekomenduoti Energetikos ministerijai inicijuoti lapkričio 18 d. 2024 m. paskelbto konkurso antrojo jūrinio vėjo elektrinių parko projekto vystytojui atrinkti stabdymą iki tol, kol bus parengta šio projekto kaštų-naudos analizė“, – trečiadienį komiteto posėdyje kalbėjo jo pirmininkas A. Skardžius.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau sakė, kad ministerija šiuo metu atlieka konkurso vertinimą. 

Skelbiama, jog atlikus analizę įmanomi įvairūs antrojo jūrinio vėjo parko aukciono scenarijai, tarp jų – ir radikalūs, projektą tęsiant be pokyčių ar iš viso stabdant, taip pat tarpinis scenarijus, kai būtų tik padaryta pakeitimų esamame projekte.

Visgi komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Jurgis Razma kėlė klausimą, jog nereikėtų skubėti su siūlymais konkursą stabdyti, kol jo analizė nėra baigta.

„Gal, jeigu dabar nesustabdė, gal nereikia stabdyti, kol nepaaiškės kaštų-naudos analizės rezultatas“, – argumentavo politikas.

Savo ruožtu „aušrietis“ savo pavaduotoją paragino nesiimti pirmininkauti komitetui.

„Gerbiamas Jurgi, aš negalėčiau leisti jums pirmininkauti, kad ir kaip gerbiu jus“, – prieštaravo A. Skardžius.

„Turime dar vieną aspektą, kurį nekalbėjome – kaip Europos Komisija pasižiūrės į vieno dalyvio, kuris konkuruos dėl valstybės paramos, aspektą. Parama galbūt ir suderinta, bet vienas ten dalyvis, kuris konkuruos dėl paramos, iškels naujų iššūkių“, – tikino „Nemuno aušros“ atstovas.

Antrojo vėjo parko aukciono sąlygos buvo supaprastintos, jį leista laimėti ir vienai dalyvavusiai įmonei. 

Taip pat Seimas vasarą nustatė 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas. Šią valstybės paramą būtina derinti su EK.

Savo ruožtu komitete kalbėjęs energetikos ministras pabrėžė, kad komitetas turi diskreciją teikti savo rekomendacijas, tačiau leido suprasti, jog ministerija yra linkusi koreguoti esamą projektą, o ne jį stabdyti.

„Šita ekspertinė analizė parodė tam tikrus niuansus, tam tikras rizikas dėl vartotojų prisidėjimo prie šio projekto, neneigiant šio projekto strateginės reikšmės. Matom tam tikrus aspektus, kuriuos galima koreguoti, (…) suvaldant rizikas dėl didesnės elektros energijos kainos“, – pabrėžė Ž. Vaičiūnas.

Kaip anksčiau teigė ministras, vėjo parko projekto analizę planuojama atlikti per mėnesį – iki vasario pradžios, o sprendimai Seime atsidurtų pavasario sesijoje.

ELTA primena, kad VERT antrąjį konkursą paskelbė pernai lapkričio 18 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtame konkurse įtvirtintas elektros kainos pardavimo diapazonas nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh).

Antrojo konkurso dalyviai galės pasiūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį valstybei, kurio minimali suma turės siekti bent 5 mln. eurų, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.

Potencialų antrojo konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.

Antrajame aukcione dalyvaus valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.

Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).