Parlamente žengtas pirmas žingsnis abortus įteisinti įstatyme

Parlamente antradienį žengtas pirmas žingsnis, siekiant nėštumo nutraukimą įteisinti įstatyme ir numatyti, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai.

Už Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą po pateikimo balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 44, dešimt parlamentarų susilaikė.

Jį palaikė daugiausia socialdemokratų ir liberalų frakcijų atstovai, prieš buvo „Nemuno aušros“, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai. Seimo konservatorių nuomonės tarp „už“ ir „prieš“ pasiskirstė maždaug po lygiai.

Dėl šio projekto paprašyta Vyriausybės išvados.

Pateikdama projektą viena jo iniciatorių socialdemokratė Birutė Vėsaitė teigė, kad šiuo metu abortai atliekami vadovaujantis 1994 metais priimtu ir vėliau atnaujintu sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Ji pabrėžė, kad nėštumo nutraukimo tvarka ir terminai nėra keičiami – ministro įsakymo nuostatos tiesiog perkeliamos į įstatymą.

Anot B. Vėsaitės, tai reikia padaryti dėl to, kad nebūtų galimybės pakeisti minėtą įsakymą ir uždrausti abortus, pasikeitus ministrui.

„Labai liūdna, kad kaip šeimos planavimo priemonę – ir dar palankią jaunimui priemonę – pristatote nėštumo nutraukimą“, – sakė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė.

„Kodėl manote, kad visos visuomenės lėšomis galima tokį kontroversišką dalyką finansuoti? Visuomenė turi tikrai skirtingą požiūrį į šitą procedūrą (...), tai yra moralinis klausimas apie žmogaus gyvybės nutraukimą. Įpareigoti visus mokėti už tai, sakyčiau, yra radikalus dalykas“, – klausė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Sinica.

B. Vėsaitė tvirtino, kad nėštumo nutraukimas yra medicinos procedūra, todėl ji, kaip ir kitos medicinos procedūros, turėtų būti kompensuojama iš Privalomo sveikatos draudimo fondo.

Ji atkreipė dėmesį, kad įstatymo projekte, be kita ko, numatyta valstybės prievolė užtikrinti, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai. 

„Manau, kad nėštumo nutraukimų sumažės, kai bus didesnis prieinamumas prie kontraceptinių priemonių“, – teigė B. Vėsaitė.

Ji sutiko, kad šios nuostatos įgyvendinimas sveikatos biudžetui gali būti didelė našta. Seimo narės duomenimis, Lietuvoje yra apie 650 tūkst. reprodukcinio amžiaus moterų, per mėnesį kiekviena jų kontraceptikams išleidžia nuo 30 iki 80 eurų. 

„Be abejo, tai kainuos, bet tai yra šeimos reguliavimo priemonė“, – sakė B. Vėsaitė.

Anot jos, nemokami kontraceptikai galėtų būti numatyti bent finansiškai sunkiau gyvenančioms moterims.

Kita vertus, ji vylėsi, kad kontraceptines priemones padarius nemokamas, sumažėtų nepilnamečių gimdymų. 

„Šiuo metu Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 19 nepilnamečių, paauglių gimdymų. Vis dėlto šis skaičius yra gana didelis, palyginti su kitomis Europos valstybėmis“, – sakė socialdemokratė.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad moters teisė į reprodukcinę sveikatą yra viena iš žmogaus teisių.

„Skirtingai nuo šio projekto oponentų, man atrodo, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymas nėra apie nėštumo nutraukimą, tai yra apie teisę į reprodukcinę sveikatą kaip vieną iš sudedamųjų žmogaus teisių. Tai svarbi, aktuali teisė tiek moterims, tiek vyrams, ir ypač jaunoms moterims. Svarbu, kaip valstybė traktuoja jų reprodukcines teises“, – sakė ji.

Kaip skelbė BNS, grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicinių frakcijų siūlo nėštumo nutraukimą įteisinti įstatymu. Dabar aborto tvarka apibrėžiama sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Pagal projektą, į įstatymą būtų perkelta dabar ministro nustatyta nėštumo nutraukimo tvarka. Nesant medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 12 nėštumo savaitės, o esant indikacijoms – iki 22 savaitės.

Abortas taip pat gali būti atliekamas iki 22 nėštumo savaitės po išžaginimo arba nėštumui atsiradus dėl kraujomaišos.

Įstatymo projekte siūloma, kad nėštumo nutraukimo paslauga moteriai teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Anot projekto, abortas gali būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu, o vaistinio nėštumo nutraukimo paslauga nėščiosios prašymu gali būti teikiama nuotoliniu būdu.

Įstatymo projekte taip pat įtvirtinami reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principai, užtikrinantys jų prieinamumą, pasiekiamumą, kokybę, konfidencialumą bei asmens teisę į informuotą ir laisvą apsisprendimą.

Įtvirtinamas ir pagalbos teikimas lytinį smurtą patyrusiems asmenims, įrašant nemokamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą, veikiančius specializuotus pagalbos centrus visoje šalyje, skubią kontracepciją bei infekcijų profilaktiką.

Įstatymo projektą teikia Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, kiti socialdemokratai, taip pat liberalai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Edita Rudelienė ir kiti, konservatorė Jurgita Sėjonienė.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad moterų teisė nutraukti nėštumą yra pažangios visuomenės atributas. Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis abejojo, ar ši paslauga turėtų būti teikiama nemokamai.

Lietuvos vyskupų konferencija parlamentarus ragina nepalaikyti šio projekto, nes mokslas „negali priskirti sau gyvybės kūrėjo vaidmens“.