Parlamentarai po susitikimo Vyriausybėje: aptarę planus dėl atsinaujinančios energetikos išeiname su nuotaika ir viltimi

Penktadienį Seimo frakcijų atstovai Vyriausybėje susitiko su Ministrų Kabineto nariais, pristačiusiais parlamentarams, kaip kuo greičiau mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, spartinant atsinaujinančios energetikos plėtrą. Po susitikimo kalbėję politikai akcentavo, kad pateikti planai yra teisingi ir reikalingi, o Seime turėtų sulaukti palaikymo.

D. Kreivys: atsinaujinančios energetikos paketas sprendžia keturias problemas

Pasak energetikos ministro D. Kreivio, norint bet kokią saulės ar vėjo elektrinę įsirengti dabar, biurokratinis procesas trunka daugiau kaip trejus metus. Siūlomu paketu šis terminas sutrumpėtų iki 3 mėnesių, aiškina ministras.

„Jei elektrinė yra didelė, daro poveikį aplinkai, procedūros bus ilgesnės. Bet iš esmes, tai yra platūs vartai atsinaujinančiai energetikai, sparčiai jos plėtrai“, – žurnalistams sakė D. Kreivys, vylęsis, kad priėmus paketą, iki 2030 metų Lietuva galės pasigaminti iki 90 proc. jai reikalingos energijos.

Kaip parengto projekto esmę pristatė D. Kreivys, juo sprendžiami „keturi pagrindiniai klausimai“, visų pirma nacionalinio saugumo. Anot D. Kreivio, dabar Lietuva elektros pati nepasigamina pakankamai, o siūlomos priemonės šią problemą spręstų.

„Kariuomenei reikia elektros. Mums, kad galėtume gyventi patogiai, kad veiktų bankai, mobilaus ryšio operatoriai, reikalinga elektra. Šiandien tai nėra duotybė – sava elektra užtikrins šitas galimybes“, – aiškino D. Kreivys.

Antruoju aspektu ministras įvardijo kainą, esą nepasigamindama pati, Lietuva už elektrą moka itin brangiai. Kaina, kurią už elektrą moka Lietuva, yra itin priklausoma nuo tos, kuri nustatoma Vokietijoje, tikina jis.

„Turėdami savo elektrą, savo gamybą turėsime žymiai mažesnes kainas mūsų pramonei, vartotojams, verslui“, – argumentuoja ministras.

Kartu žadama, kad priėmus ministerijos parengtas priemones mažės bet kokių energetikos išteklių importas iš Rusijos ir kitų šalių. Kaip sako D. Kreivys, pasigamindami elektrą patys, mažiau finansuosime Kremliaus režimą.

„Importuodami iš kitų šalių, automatiškai paliekame vietos rusiškai energetikai. Realiai priimdami tokias priemones silpniname Rusijos galimybes finansuoti savo karines pajėgas ir režimą“, – teigė jis.

Galiausiai, pasak ministro, priėmus paketą Lietuva taptų „viena žaliausių šalių visoje Europoje per artimiausius 5–6 metus“.

Anot ministro, panašius paketus, kokį parlamentarams penktadienį pristatė Vyriausybė, šalis nares turėti ragina Europos Komisija, kuri kol kas pati dar nėra nustačiusi pagrindinių gairių, kaip tą įgyvendinti. Čia, ministro teigimu, Lietuva žengia priekyje.

„Lietuva turi parengusi tą paketą ir pasiruošusi jį įgyvendinti“, – tikino D. Kreivys.

Valdantieji: išeiname su nuotaika ir viltimi

Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sakė, kad susitikime išgirdo Vyriausybės rengiamą planą iki 2030 metų pasiekti, kad 80 proc. Lietuvoje suvartojamos energijos būtų vietinės gamybos, naudojant atsinaujinančią energetiką.

Tam, pasak parlamentaro, svarbu mažinti dabar saulės ir vėjo energetikos plėtrai taikomus biurokratinius reikalavimus.

„Tai yra esminis dalykas, kurį galima pasiekti visos atsinaujinančios energetikos biurokratijos mažinimu ir dereguliavimu“, – pažymėjo jis.

Energetikos ministerijos teiksiamus projektus Laisvės frakcija palaikys, patikino jos seniūnas.

„Kryptis atrodo labai teisinga ir priimtina. Mes tikrai palaikysime artimiausiu metu svarstomus įstatymų projektus. Tą ir sakėme anksčiau, kad tai yra pagrindinė kryptis, kuris padėtų ir atpiginti, ir pažalinti visą Lietuvos energetikos sistemą“, – svarstė V. Mitalas.

„Dujų sektoriuje esame pakankamai saugūs. Deja, elektros sektoriuje – vis dar ne, todėl čia saulės ir vėjo elektrinių plėtra reikalinga kuo greitesnė, numetant tuos biurokratinius barjerus, kurie dabar buvo įdėti“, – pridūrė Seimo narys.

Aplinkos ministras ir Liberalų frakcijos parlamentaras Simonas Gentvilas teigė, kad, skirtingai nei Lenkija ar Estija, Lietuva neturi gausių gamtinių išteklių energijai gaminti, todėl kasmet išsiunčia apie 3 mlrd. eurų į užsienį, kai, sparčiau skatinant atsinaujinančią energetiką, vis daugiau šių lėšų galėtų likti Lietuvoje.

„Mums tai be galo apsimoka“, – tikino S. Gentvilas.

„Išsiunčiame beveik 3 mlrd. eurų kiekvienais metais užsienio verslams, kurie gamina elektrą arba naftos, dujų išteklius. Šitie pinigai galėtų likti čia ir dar nesukeltume taršos. Čia yra dvigubas laimėjimas Lietuvai ir jos ekonomikai“, – aiškino S. Gentvilas.

Savo ruožtu frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sutiko, kad siūlomos priemonės yra „proveržis“, kuris šiuo metu yra reikalingas. Jo teigimu, ministerijos projektas parlamente bus svarstomas sparčiai.

„Nebus ypatingos skubos, bet spartus sprendimas“, – teigė jis.

Anot E. Gentvilo, po Vyriausybės pristatymo paaiškėjo, kiek daug biurokratinių ir administracinių kliūčių turi įveikti vėjo ir saulės elektrinių plėtotojai.

„Pamatėme, kiek egzistuoja biurokratinių, administracinių kliūčių tiems verslams, kad viskas galėtų greitai suktis. Jei pavyksta nuimti tuos visokius biurokratinius reikalavimus, kurių išvardinta 15 (kurie bus lengvinami, trumpinami terminai, nebebus reikalaujama kai kurių dalykų), tai bus didžiulis pliūpsnis“, – sakė E. Gentvilas, pridūręs, kad šie Vyriausybės planai optimistiškai nuteikė ne tik valdančiuosius, bet ir opoziciją.

„Išeiname visi, man atrodo, ir opozicija, su gera nuotaika ir viltimi“, – pažymėjo parlamentaras.

Seimo opozicijos atstovai energetikos paketą palaiko, tačiau pasigenda diskusijos apie kainas

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas aiškino, kad Lietuvos energetikos strategija yra konsensusu patvirtinta visų politinių partijų, esančių Seime, tačiau šiuo metu, pasak jo, trūksta diskusijos apie kainas.

„Kalbame apie keletą momentų ,mažinančių administracinę naštą dėl atsinaujinančios energetikos plėtros. Ko aš pasigendu ir tikrai šiandien trūko, tai diskusijos apie kainas, tiek šiandien, tiek iki 2030-ųjų. . Galų gale visas investicijas, ar jos yra klasikinės, dujų, ar atsinaujinančios, dengia tarifas, tai mes turėsime sumokėti kiekvienas iš savo kišenės“, – tikino G. Paluckas.

Tuo tarpu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad šiuo metu  Lietuva importuoja beveik 70 proc. elektros energijos, todėl tai yra svarbi tema. Pasak jo, atsisakant dujų ir naftos priklausomybės nuo Rusijos Lietuva neturi didelių problemų, tačiau dėl kaimynų vienašališkai atsisakyti dujų tiekimo negalima.

„Reikia visada turėti alternatyvą ir viena iš jų yra atsinaujinančios energetikos vystymas, tai labai svarbu, saulės energetika, vėjo energetika, gaminančių vartotojų plėtra, kurios bumas dabar yra. Kalbant apie dujas, mes turime kaimynus, ir jeigu dabar vienašališkai būtų atsisakoma dujų tiekimo vamzdžių, grubiai pasakius, tai didžiausia problema iškiltų pas mūsų kaimynus. Su dujomis mažiausios problemos yra, o su nafta dar paprasčiau, pagrindinis vartotojas naftos „ORLEN Lietuva" pareiškė, kad gali nepirkti rusiškos naftos, matyt, ir nepirks ir problema bus išspręsta“, – teigė S. Skvernelis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė tikino, kad valstiečiai pasisako už spartesnį energetikos paketo analizavimą ir priėmimą.

„Artimiausiu metu premjerė pažadėjo, kad visas paketas ateina į Seimą ir turėsime diskusiją. Mes jau pereiname prie energetikos, kurioje būtume nepriklausomi nuo Rusijos. Šiame kontekste tai jau yra ir mūsų valstybės saugumas“, – aiškino A. Norkienė.

Energetikos paketui palaikymą išreiškė ir Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys, tačiau, pasak jo, paketas yra tik viena iš energetinės nepriklausomybės dalelių.

„Yra kitos sudedamosios dalys, kurios mums dar turėtų kelti galvos skausmą. Šiandien nebuvo atsakytas klausimas, ar mums to paketo pakaks, kad mes 2030-aisiais turėtume ir pakankamą kiekį elektros, ir pakankamą tinklo stabilumą“, – sakė V. Gapšys.

ELTA primena, kad artimiausiu metu Energetikos ministerija turėtų pateikti Seimui reikalingų įstatymų pakeitimus, kurie būtų skirti spartinti atsinaujinančios energetikos šalyje plėtrą, mažinant biurokratines kliūtis saulės ir vėjo elektrinėms statyti.

Praėjusį mėnesį ministerija jau priėmė vieną priemonę, skirtą padėti mažinti elektros kainas ir skatinti atsinaujinančią energetiką – buvo padidinta valstybės parama saulės elektrinėms įsirengti arba nuotolinei jėgainei įsigyti. Anksčiau paramos fondas siekė 5,4 mln. eurų, tačiau buvo padidintas iki 40,4 mln. eurų. Anot Energetikos ministerijos, paraiškų gyventojai pateikė rekordinį skaičių ir visa skirta suma bus panaudota.

Lukas Juozapaitis (ELTA)

Ignas Dobrovolskas (ELTA)