Parlamentarai nesutiko grąžinti telefonus ir kompiuterius pasibaigus kadencijai

Parlamentarai ketvirtadienį grąžino tobulinti siūlymą, kad pasibaigus kadencijai jie privalėtų Seimo kanceliarijai grąžinti kompiuterius, mobiliuosius telefonus, įsigytus už parlamentinei veiklai skirtas lėšas.

Už tokią Seimo statuto pataisą per svarstymo procedūrą balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo penki, 25 susilaikė. Projektas grąžintas tobulinti iniciatorei Agnei Širinskienei.

Parlamentarė siūlė Seimo statutą papildyti nuostata, kad už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įsigytus telefonus, kompiuterinę techniką Seimo narys pasibaigus jo įgaliojimams per 14 darbo dienų atiduoda Seimo kanceliarijai arba sumoka jų likutinę vertę, kuri būtų apskaičiuojama pagal Seimo valdybos nustatytą tvarką.

„(Šis siūlymas – BNS) geriausiai atliepia šios dienos lūkesčius, ko iš mūsų tikisi visuomenė, tikėdama, kad vis dėlto Seimo nariai bus skaidrūs ir nesavanaudiški ir, matyt, atlieka tai, ko ir mes patys tikimės, tai yra turėti kelias galimybes, ką daryti su tuo turtu, kurį įsigyjame už valstybės biudžeto lėšas“, – kviesdama palaikyti savo siūlymą kalbėjo A. Širinskienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad pataisos nebūtų veiksmingos, o minėtą klausimą reiktų spręsti visiškai kitaip. Jos teigimu, „normaliomis darbo priemonėmis“ parlamentarus turėtų aprūpinti kanceliarija.

„Siūlyčiau įvertinti tai, kad, na, greičiausiai įsitikinimas, jog tai išspręs problemą, reputacinę, kuri kyla dėl šitos įrangos įsigijimo, yra iliuzija. Kada pasibaigs kadencija ir reikės vienus ar kitus sprendimus priimti, tada paaiškės, kad tai tikrai toli gražu nebuvo sprendimas, kuris išsprendžia problemą“, – kalbėjo ministrė pirmininkė. 

„Visi puikiai žinot, kad kompiuterine technika, telefonai yra dalykai, kurie labai greit nusidėvi ir kurių likutinė vertė, turbūt praėjus pusantrų metų ar dviem metams nuo įsigijimo, tampa lygi vienam eurui“, – dėstė ji.

Po balsavimo I. Šimonytė sakė neabejojanti A. Širinkienės gebėjimu projektą patobulinti taip, kad problemos būtų išspręstos.

„Yra svetima gėda kada valstybės premjeras šoka ginti „čekučius“ ir prabangių kompiuterių išsinešimą iš Seimo. Tai galėjot kitą Moniką Navickienę atsiųsti ar ką nors ginti, tai būtų bent prie veido labiau tikę“, – replikavo A. Širinskienė.

Griežtinti parlamentiniai veiklai skirtų lėšų naudojimą imta, kai visuomenininkas Andrius Tapinas iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlė į Seimą ir paviešino abejones dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo.

Atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Po kilusio rezonanso Seimo valdyba šiek tiek sugriežtino parlamentinių veiklai skirtų lėšų naudojimą.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo išvis atsisakyti šių lėšų, bet ši iniciatyva kol kas nesvarstyta, nes parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas nustatytas Konstitucijoje, o ją pakeisti reikia ir daugiau laiko, ir didesnės paramos Seime nei kitiems teisės aktams.