Parlamentarai: ant stalo yra NT, pelno mokesčio pakeitimai, didesnių pajamų iš individualios veiklos apmokestinimas

Į pirmąjį susitikimą dėl mokestinių pakeitimų susirinkę parlamentarai sako išgirdę siūlymus dėl nekilnojamojo turto (NT) ir pelno mokesčio, kuris kilti galėtų 1–2 proc., pokyčių, taip pat idėją labiau apmokestinti dideles pajamas iš individualios veiklos gaunančius gyventojus.

„Keitėmės nuomonėmis tiek apie gyventojų pajamų mokestį, (…) tiek apie pelno mokestį, tiek apie nekilnojamojo turto mokestį – nes tai ne tik poreikis tiek vystymuisi valstybės, tiek saugumui nacionaliniam, bet tai yra ir RRF lėšom galimybė pasinaudoti“, – žurnalistams trečiadienį po susitikimo sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas.

Pirmajame darbo grupės susitikime išgirstus siūlymus parlamentarai ketina aptarti savo frakcijose. Tikėtina, jog tokio formato darbo grupės susitikimai vyks maždaug mėnesį, vėliau galutiniai siūlymai atkeliaus į Seimą.

Pakeitimus, A. Syso teigimu, parlamentas turi priimti iki šių metų birželio pabaigos.

„Jeigu nepriimsim kai kurių įstatymų, turėsime dar problemų trejus metus“, – dėstė jis.

Paklaustas apie pelno mokesčio projekcijas, BFK pirmininkas tikino, jog kalbama „ir apie 1, ir apie 2 proc. tarifą“. 

Nuo metų pradžios pelno mokestis stambioms įmonėms jau pakeltas nuo 15 iki 16 proc., smulkioms – nuo 5 iki 6 proc.

Visgi, A. Syso teigimu, didžiausios diskusijos gali kilti dėl NT mokesčio pokyčių, o jis pats teigė palaikantis didesnį mokesčio visuotinumą. Finansų ministerija, pasak parlamentaro, pateikė siūlymus dėl brangesnio NT, kuris iš viso sudaro apie 40 proc. bendro turto, didesnio apmokestinimo.

„Kaip sakome apie gyventojų pajamų mokestį, kad tie, kas gauna didesnes pajamas ir gali sumokėti, ir nuo to jų gyvenimo kokybė nesumažės, taip ir su nekilnojamojo turto. (…) Ką mums parodė (finansų – ELTA) viceministras, yra 60 proc. Lietuvos būsto turėtojų, jo vertė vidutiniškai yra mažiau nei 20 tūkst. eurų, vadinasi, didžioji dalis. Bet yra ir būsto, kurio vertė viršija 6 nulius (daugiau nei milijonas eurų – ELTA), apie tai ir reikia kalbėti“, – aiškino A. Sysas.

Tuo metu „Nemuno aušros“ atstovas Robertas Puchovičius sakė, kad NT mokestis didės nepriklausomai nuo to, ar politikai priims pakeitimus, Registrų centrui šiemet planuojant atlikti NT vertės derinimus.

„Mūsų svarbiausia užduotis, kad mokesčiai būtų tokie, kad žmonės juos galėtų mokėti ir leistų jų finansai mokėti“, – kalbėjo R. Puchovičius.

A. Syso teigimu, nors Finansų ministerija trečiadienį „bendram kontekste“ užsiminė ir apie galimą siūlymą dėl naujų mokesčių įvedimo – pavyzdžiui, premjero Gintauto Palucko idėja įvesti tam tikrus „nuodėmių“ mokesčius, pavyzdžiui, cukraus.

„Diskutuoti galima ir pasižiūrėti, kiek iš to išeitų ir kiek mes galėtume iš to gauti – ar tai reikėtų kiekvieną bandelę apmokestinti, ar tik „nuodingą“ gėrimą kokį nors, kuriame daug cukraus“, – pridūrė A. Sysas.

Ekonomikos ir inovacijų ministras, „demokratų“ frakcijos narys Lukas Savickas sakė, kad darbo grupėje yra sutarimas dėl didesnio progresinio pajamų apmokestinimo.

„Progresyvumas yra vienas iš tų klausimų, dėl kurio tikrai esame susitarę formuodami Vyriausybę, lygiai taip pat konkurencingumas išlieka tema, kuri yra mums visiems aktuali, ypač (JAV – ELTA) muitų kontekste“, – teigė L. Savickas.

T. Tomilinas: svarstoma apmokestinti didesnes pagal individualią veiklą gaunamas pajamas 

Politiko kolega frakcijoje Tomas Tomilinas savo ruožtu teigė, jog „demokratai“ Finansų ministerijai išsakė lūkestį dėl didesnio pajamų apmokestinimo, jas sumuojant. Taip pat, pasak jo, yra siūlymas dėl didesnes pajamas pagal individualią veiklą gaunančių dirbančiųjų apmokestinimo.

„Mes pasiūlėme ministerijai atnešti ir sumavimo varinatą, ir tarifo pokyčio variantą – bet kokiu atveju ypač stambios pajamos, pavyzdžiui, individualios veiklos, mokės žymiai didesnius mokesčius“, – pažymėjo politikas.

„Yra svarstymas, ar palikti jai (individualiai veiklai – ELTA) dabartinių (…) atskirų tarifų mokestinio kredito sistemą, ar vis dėlto daryti bendro sumavimo mechanizmą – to kol kas netanešta, neparodyta“, – pridūrė jis.

T. Tomilino teigimu, tokie pokyčiai paliestų daug žemės turinčius ūkininkus, „ypač turtingus“ advokatus.

Visgi, pasak jo, „demokratai“ pasisako prieš didesnę smulkiojo verslo mokestinę naštą.

T. Tomilinas pridūrė, kad posėdyje kalbėta ir apie tam tikrų mokesčių tarifų, pavyzdžiui, NT mokesčio, mažinimą.

„Kartais reikia kažką pamažinti tam, kad būtų galima kažką padidinti. (….) Mūsų, kaip politikų, darbas, yra patraukti visuomenę į savo pusę, panaikinti, kodėl tai teisinga“, – nurodė parlamentaras.

Galimus mokestinius pakeitimus koalicinė taryba aptarė praėjusią savaitę, tačiau konkrečių siūlymų politikai ir tuomet nedetalizavo. 

Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas yra sakęs, kad parlamentas mokestines pataisas turėtų priimti iki pavasario sesijos pabaigos.

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė Eltai anksčiau teigė, jog mokestinės korekcijos bus priimamos atsižvelgiant į socialiai jautrias visuomenės grupes. 

Tarp galimų pokyčių politikė taip pat įvardino NT, pelno mokesčio pakeitimus, didesnį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, tam tikros apimties pokyčius taikant dalį lengvatų.

Kartu G. Paluckas iškėlė idėją, jog galima būtų įvesti lengvatas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą vykdančioms įmonėms, leidžiant iš apmokestinamų pajamų atskaityti tris kartus didesnes išlaidas nei buvo patirtos iš tiesų.

Tokiu būdu, pasak premjero, net pakėlus pelno mokestį į aukštos pridėtinės vertės kūrimą besiorientuojantis verslas didesnės naštos nepajustų.