Parengta Kuršių nerijos pažeidžiamumo klimato kaitai indekso ataskaita

Klimato kaita tampa vis didesne grėsme pasaulio paveldo objektams, Kuršių nerija – ne išimtis. Vis dėlto neseniai atliktas išsamus pasaulio paveldo objekto Kuršių nerijos Lietuvos dalies pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas atskleidžia ne tik iššūkius, bet ir stiprybes bei galimybes šį unikalų kraštovaizdį tinkamai išsaugoti ateities kartoms.

Vykdant Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų remiamą projektą, bendradarbiaujant su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros ir Aplinkos ministerijomis, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu, Norvegijos kultūros paveldo direktoratu bei Australijos Jameso Cooko universiteto tarptautiniais ekspertais, buvo pritaikyta Klimato pažeidžiamumo indekso (KPI) metodika. Šis įrankis leido sistemiškai įvertinti Kuršių nerijos, kaip kultūrinio kraštovaizdžio, išskirtinės visuotinės vertės ir bendruomenių pažeidžiamumą ekonominiu, socialiniu ir kultūriniu aspektais.

Kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, vertindama atliktą svarbų darbą, pabrėžė, jog kultūros paveldas, o ypač UNESCO sąraše esančios vertybės, neabejotinai yra svarbi kasdienio gyvenimo dalis, tad jis neišvengiamai veikiamas ir klimato kaitos procesų: „Kuršių nerijos pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimą laikau geru atspirties tašku devynioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane esančioms priemonėms pagrįsti, ypač įgyvendinant kultūros paveldo tvarkybos ir pritaikymo bendruomenių poreikiams projektus, atsižvelgiant į prisitaikymo prie klimato kaitos ir tvarios plėtros principus.“

„UNESCO politinėje programoje klimato kaita ir jos poveikis yra vieni svarbiausių strateginių tikslų. Organizacija įpareigoja šalis nares imtis veiksmų dėl klimato kaitos mažinimo, prisitaikymo ir gebėjimų stiprinimų. Projektas „Kultūros paveldo pažeidžiamumo klimato kaitai indeksas“ atliepia šiuos tikslus ir neabejotinai prisideda prie klimato kaitos ir kultūros paveldo nacionalinės politikos vystymo bei nacionalinių priemonių formavimo. Tikimės, kad sėkmingas projekto įgyvendinimas paskatins toliau gilintis į klimato veiksnius ir jo poveikį kultūros paveldui, stiprinti gebėjimus prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių. Turime siekti, kad klimato kaitos vertinimo, poveikio mažinimo dėmuo pasiektų dabartinius valdymo ir planavimo dokumentus, kad būtų skiriamas dėmesys kultūros paveldo specialistams, savininkams ir bendruomenės poreikiams“, – teigė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė Justė Zavišaitė atkreipė dėmesį, kad ne veltui aptariamos ataskaitos viršeliui pasirinkta žieminė pilkųjų kopų nuotrauka: „Ikoninei Kuršių nerijos panoramai įšalas – itin svarbus, jis sustabdo smėlio nupustymą į marias. Blogiausiu scenarijumi toks vaizdas ateityje gali virsti retenybe.“

2024 m. rugpjūtį Smiltynėje vykusiose dirbtuvėse, subūrus įvairių sričių specialistus, institucijų atstovus ir vietos bendruomenės narius, atliktas Kuršių nerijos pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas. Remiantis UNESCO patvirtintu Išskirtinės visuotinės vertės aprašu, analizuotos penkios pagrindinės Kuršių nerijos vertės ir su jomis susijusios materialiosios bei nematerialiosios vertingosios savybės. Vertinimo metu nustatyta, kad nors 40 proc. šių savybių išliko geros būklės, o dar 40 proc. – geros būklės su tam tikromis abejonėmis, 20 proc. vertingųjų savybių kelia susirūpinimą.

Vertinant klimato kaitos tendencijas iki maždaug 2070 m., nustatyti trys pagrindiniai Kuršių neriją veikiantys klimato rodikliai: kylanti vidutinė temperatūra, pakrantės erozija ir gausūs krituliai. Šių veiksnių poveikis jau pastebimas, o ateityje gali dar labiau sustiprėti.

Vis dėlto, nors Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės pažeidžiamumas įvertintas kaip vidutinis, bendruomenės pažeidžiamumas įvertintas kaip žemas. Tai rodo vietos gyventojų ir suinteresuotų institucijų gebėjimą prisitaikyti ir stiprų ryšį su šia unikalia vietove.

Vertinimo metu taip pat aptartos įvairios prisitaikymo priemonės: miškotvarka ir priešgaisrinė apsauga, kopų priežiūra ir lankytojų srautų valdymas, žinių apie pastatų restauravimą stiprinimas bei visuomenės sąmoningumo didinimas. Svarbu, kad šios priemonės būtų derinamos su Nacionaliniame prisitaikymo prie klimato kaitos plane numatytais veiksmais.

Be to, pabrėžta būtinybė toliau vykdyti mokslinius tyrimus ir tobulinti teisinę bazę, siekiant užtikrinti efektyvesnę Kuršių nerijos apsaugą ir prisitaikymą prie klimato kaitos poveikio. Įgytos žinios ir patirtis bus vertingos ne tik kitoms Baltijos jūros pakrantės teritorijoms, bet ir įgyvendinant panašius projektus kitose kultūrinėse Pasaulio paveldo vietovėse Lietuvoje.

Su projekto išvadomis galima susipažinti parengtoje rezultatų ataskaitoje.