Pareigūnai tiria organizuotos grupuotės vykdytą pinigų plovimą, legalizuota 1,7 mln. eurų

Teisėsauga trečiadienį pranešė tirianti stambią pinigų plovimo bylą, kurioje 11 įtariamųjų legalizavo nusikalstamu būdu įgytus 1,67 mln. eurų, mėgavosi prabanga, o per kratas rasta daugiau nei 700 tūkst. eurų grynųjų pinigų ir brangių daiktų.

Kaip pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), jos pareigūnai, vadovaujant Kauno apygardos prokuratūrai, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo pinigų plovimo. Įtariama, kad 12 asmenų organizuota grupė per trejus metus galėjo legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, kurių suma siekia mažiausiai 1,67 mln. eurų.

Atlikus daugiau nei 25 kratas sulaikyta 11 asmenų, jiems pareikšti įtarimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (BK 216 str.).

Visam organizuotos grupės narių valdomam turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apriboto turto vertė viršija 2,5 mln. eurų.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2019–2022 metais 12 asmenų organizuota grupė, siekdama nuslėpti ir įteisinti iš akcizinių prekių kontrabandos gautas lėšas, pirko nekilnojamąjį ir kitokį brangų turtą, o šiuos sandorius galimai pagrindė suklastotais dokumentais – fiktyviomis paskolomis, fiktyviais pirkimo–pardavimo sandoriais kitų asmenų vardu, nuslepiant tikrąją lėšų kilmę ir su įsigytu turtu susijusias nuosavybės teises.

Įtariama, kad taip veikiant galėjo būti legalizuota mažiausiai 1,673 mln. eurų.

Pareigūnai įtaria, kad nusikalstamos grupės nariai taip pat įsigijo dvi Lietuvoje registruotas statybinių medžiagų gamybos ir asfalto klojimo veiklą iki šiol vykdančias bendroves, kurioms vadovauti paskyrė savo grupuotės narius.

Anot FNTT, surinkti įrodymai leidžia manyti, kad neteisėtu būdu įgytos lėšos buvo panaudotos šių uždarųjų akcinių bendrovių veikloje – įsigytos gamybinės patalpos, veiklai reikalinga įranga, medžiagos. Skaičiuojama, kad į uždarųjų akcinių bendrovių veiklą galėjo būti pervesta daugiau nei 1,2 mln. eurų, gautų nusikalstamu būdu.

Kaip skelbiama, faktus apie gaunamas pajamas grupės organizatorius ir kiti nariai galimai grindė fiktyviais dokumentais, neva įrodančiais, kad jų pajamos gautos iš prekybos juoduoju ir spalvotuoju metalu. Prisidengdami šiais galimai suklastotais dokumentais, organizuotos grupės nariai mėgavosi prabanga – pirko nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir užsienio šalyse, brangius, dažnai ir 300 tūkst. eurų vertės, automobilius, netgi lėktuvą, kurio vertė viršija 200 tūkst. eurų.

Siekdami surinkti kuo daugiau įrodymų, beveik 100 FNTT pareigūnų, bendradarbiaudami su Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnais, atliko 25 kratas Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Marijampolėje, įtariamųjų gyvenamosiose patalpose, automobiliuose, sandėliukuose, darbovietėse, gamybinėse patalpose.

Per kratas buvo aptiktos ir organizuotos grupės narių gyvenamosiose vietoje įrengtos slėptuvės, vien kuriose buvo surasta daugiau nei 700 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Rasta ir paimta kitokio turto – kilogramas investicinio aukso luitų, kurių vertė per 60 tūkst. eurų, juvelyriniai dirbiniai, prabangūs laikrodžiai ir pan. Skaičiuojama, kad bendra paimto turto vertė gali viršyti 100 tūkst. eurų.

Operacijos metu buvo sulaikyta 11 asmenų, jiems pareikšti įtarimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Po apklausų visiems skirtos kardomosios priemonės.

Anot FNTT, organizuotos grupės nariai laikėsi ypatingos konspiracijos, kratų metu buvo bandoma sunaikinti mobiliojo ryšio telefonus, kitus įkalčius. Organizatoriaus gyvenamojoje vietoje buvo rasta ir paimta 40 mobiliojo ryšio telefonų, kuriuos, įtariama, jis nuolat keitė. Surasta ir paimta mobilaus ryšio slopinimo įranga ir panašios priemonės, kurių tikslas buvo apsisaugoti nuo galimos teisėsaugos pareigūnų veiklos.

Ikiteisminio tyrimo metu, bendradarbiaujant su kitų Europos Sąjungos valstybių teisėsaugos pareigūnais, buvo apribotas turtas ir užsienio valstybėse – Ispanijoje, Belgijoje, Čekijoje. 

Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą Baudžiamasis kodeksas numato griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki septynerių metų.