Paramos prašančių smurto aukų daugėja, tačiau parama kol kas tik teorinė

Lietuva deklaruoja kovą prieš smurtą ir teigia norinti padėti aukoms, tačiau aiškėja, kad tai tik teorija, o ne praktika. Vienai smurto aukai per metus skiriama vos 10 eurų.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seimo narė Dovilė Šakalienė tokį Specializuotų pagalbos centrų finansavimą vadina neadekvačiu.

Pasak parlamentarės, pirminė teisinė konsultacija kainuoja apie 80 eurų, ieškinio parengimas - nuo 500 iki 1500 eurų, psichologo konsultacija - apie 30 eurų.

„Ar šiuo metu skiriama suma rodo negebėjimą skaičiuoti, ar ignoravimą, ar situacijos nesuvokimą? Man sunku atsakyti. - Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Kodėl Lietuvoje smurto aukos tik teoriškai gali gauti joms priklausančią pagalbą?“ apgailestavo D. Šakalienė.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai D. Šakalienė, Algirdas Sysas, Juozas Olekas, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir konservatorė Monika Navickienė registravo pasiūlymą kitų metų biudžeto projektui skirti 4 mln. Specializuotų pagalbos centrų programai, pagal kurią teikiama pagalba smurto aukoms.

Praėjusiais metais 66 547 asmenys kreipėsi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Absoliuti dauguma nukentėjusiųjų buvo moterys, turinčios vaikų, bet teisėsaugos institucijų pagalbos sulaukė 10 890 besikreipusiųjų, tai yra buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje.

Valstybės garantuojamai specializuotai kompleksinei pagalbai nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims teikti šiuo metu skiriama 666 tūkst. eurų per metus.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė finansavimą padidinti apie 300 tūkst. eurų, bet Seimo narė D. Šakalienė tai vadina „pleistro klijavimu ant lavono“.

LSDP pirmininkas, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas teigia nesuprantąs, kokiais skaičiavimais buvo nutarta, kad smurto aukai įmanoma padėti skiriant 10 eurų finansavimą per metus.

„Norint apskaičiuoti, koks finansavimas būtinas, nereikia atlikti įmantraus modeliavimo: reikia paimti būtinų paslaugų įkainius ar jų vidurkius ir prieiti prie išvados, kad absoliutus minimumas vienam žmogui yra apie 60 eurų. Šiaip įkainis turėtų būti iki 100 eurų, kuris padengtų reikiamas kokybiškas paslaugas“, - teigia G. Paluckas.

„Galime šnekėti apie teisės aktus, gerą ir gražų nusiteikimą, tačiau kai finansavimas per mažas, gražių dalykų neįgyvendinsi. Mes galime turėti dviratį, bet jeigu jame trūksta grandinės, tai minsi pedalus tuščiai, bus tik susierzinimas, pyktis, bet jokio rezultato“, - priduria LSDP pirmininkas.

Vilniaus Moterų namų direktorė, NVO koalicijos „Moters teisės - visuotinės žmogaus teisės“ valdybos narė Lilija Vasiliauskienė teigia, kad įstatymai veikia gerai, atsirado supratingumas, kas yra smurtas, kaip jį atpažinti, todėl labai daugėja besikreipiančiųjų, o finansavimas nesikeičia.

„Mes turime lavina kreipimųsi“, - teigia L. Vasiliauskienė, pridurdama, kad Vilniaus Moterų namuose besikreipusiųjų padaugėjo 60 proc. skaičiuojant vien tik iš policijos gaunamus pranešimus.

Tai lėmė, kad šių metų trečią ketvirtį Vilniaus Moterų namų galimybės suteikti pagalbą smurto aukoms siekė vos 50 proc.

„Pusei žmonių mes neįvykdome įstatymo nuostatos, mes net nesusisiekiame, nes tiesiog fiziškai negalime to padaryti“, - apgailestavo L. Vasiliauskienė.

Panašias problemas įvardijo ir NVO koalicijos „Moters teisės - visuotinės žmogaus teisės“ prezidentė, Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus pirmininkė Irma Zabulionytė, Moterų veiklos inovacijų centro direktorė Salomėja Jasudienė bei Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.