Paprašė įvertinti I. Šimonytės ir S. Skvernelio vyriausybių darbą krizių metu: gyventojų nuomonė nepalanki dešiniesiems

Visgi „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė neskuba konstatuoti, kad dešiniesiems itin nepalankūs apklausų rezultatai žymi skirtingą dviejų paskutinių Vyriausybių darbo kokybės vertinimą. Ekspertė primena: nors ir darydama daugiau komunikacinių klaidų nei S. Skvernelio Ministrų Kabinetas, I. Šimonytės Vyriausybei teko spęsti kur kas daugiau gyventojų gyvenimą paveikusių krizių.

Be to, Eltai pavyko gauti ir daugiau „Vardan Lietuvos“ užsakymų atliktų tyrimų rezultatų. Atliktose apklausose buvo teiraujamasi, kaip gyventojai vertina I. Šimonytės Vyriausybės darbą dorojantis su infliacija ir energetikos problemomis. Taip pat, ką gyventojai šiuo metu laiko opozicijos lyderiu Seime.

Mano, kad S. Skvernelio Vyriausybė su krizėmis susitvarkė geriau

Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, 46 proc. respondentų mano, kad S. Skvernelio Vyriausybė su valstybę užklupusiomis krizėmis tvarkėsi geriau nei kad šiuo metu tvarkosi I. Šimonytės Ministrų Kabinetas. „Kaip jūs manote, kuri Vyriausybė geriau tvarkėsi su šalyje kylančiomis krizėmis – ankstesnė S. Skvernelio ar dabartinė I. Šimonytės Vyriausybė?“, – toks klausimas respondentams buvo pateiktas anketoje.

Tai, kad krizes geriau sprendžia dabartinė Vyriausybė, nurodė 17 proc. gyventojų. Tuo tarpu trečdalis (30 proc.) apklaustųjų tvirtino, kad nei I. Šimonytės, nei S. Skvernelio Vyriausybės krizių tinkamai spręsti negeba. Dar 7 proc. gyventojų sakė nežiną, kaip į tokį klausimą reikėtų apskritai atsakyti.

Įvertino I. Šimonytės sprendimus sprendžiant energetikos ir infliacijos problemas

S. Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“ į „Baltijos tyrimų“ atliktą sociologinį tyrimą paprašė įtraukti ir klausimą, kaip gyventojai vertina I. Šimonytės Vyriausybės darbus sprendžiant dabartines infliacijos ir energetikos problemas. Būtent šios problemos pastaruoju metu dominavo viešoje erdvėje. Nepaisant to, kad abi minėtas problemas paaštrino geopolitinės aplinkybės, pastabų ir kritikos valdantiesiems opozicija nestokojo.

84 proc. respondentų mano, kad su rekordus mušančia infliacija bei iššūkiais energetikoje valdantieji susitvarkė blogai. Vos dešimtadalis respondentų (11 proc.) turėjo priešingą požiūrį: jų teigimu, I. Šimonytės Ministrų Kabinetas dirba tinkamai. Savo ruožtu 5 proc. į šį klausimą atsakyti nepanoro.

Sociologė nesistebi ypač prastais dešiniųjų Vyriausybės įvertinimais: jai teko daugiau krizių

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ direktorė R. Ališauskienė sako, kad I. Šimonytės Vyriausybei ypač prasti apklausų rezultatai stebinti neturėtų. Jos teigimu, analizuojant, kodėl gyventojų požiūriai apklausoje taip stipriai išsiskyrė, galvoje reikėtų turėti kontekstą: I. Šimonytei tenka dorotis bent jau su 3 krizėmis, kai S. Skvernelio kabinetas buvo susidūręs tik su viena. Kita vertus, pažymi ji, gyventojai yra linkę manyti, kad už kai kurias šiuo metu valstybę kamuojančias krizes yra atsakinga dešiniųjų Vyriausybė, kai dėl kilusios pandemijos S. Skvernelio ir jo komandos niekas nekaltino.

„Reikia galvoje turėti kontekstą. Skvernelio Vyriausybė dirbo prie vienos krizės – pandemijos. Ji jiems, galima sakyti, buvo nepavaldi. Tai buvo pasaulinė krizė. Be to, niekas nežinojo, kaip su tuo tvarkytis. Tad jei kas ir kritikavo Vyriausybę, atsakomybės dėl to, kad kilo krizė, nereikalavo. Maža to, praėjo ir nemažai laiko...“, – aiškino R. Ališauskienė.

„O I. Šimonytės Vyriausybei tenka trys krizės iš karto. Be to, ir Dulkys gavo žymiai daugiau kritikos iš gyventojų, negu savo laiku gavo Veryga“, – pridūrė sociologė.

„Galiausiai prasidėjo karas ir vėliau energetikos kainų klausimas. Taigi, trys frontai. Tad natūralu, kad krizinė situacija I. Šimonytės Vyriausybei yra žymiai sudėtingesnė“, – sakė „Baltijos tyrimų“ direktorė.

Be to, tęsė ji, visuomenėje gajus įsitikinimas, kad dėl išaugusių elektros kainų kalti ne išoriniai veiksniai, kaip Rusijos karas Ukrainoje, bet dabartinės dešiniųjų valdžios sprendimai.

„Žmonės nevertina to kaip krizės, atėjusios iš išorės. Manoma, kad buvo galima tam pasiruošti. Taip pat nepriklausomo tiekėjo klausimas – tai matoma kaip vidinė problema. Žmonėms atrodo, kad būtent valdžia tą liberalizavimą sugalvojo, visą tą „Perlo“ situaciją ir panašiai“, – sakė R. Ališauskienė.

Kita vertus, aiškino sociologė, didelį gyventojų nusivylimą dabartine valdžia galima aiškinti ir dešiniųjų Vyriausybės komunikacija. O ji, akcentavo R. Ališauskienė, silpnesnė nei S. Skverneliui sėdint ministro pirmininko kėdėje.

„Tinkama komunikacija yra svarbu, nes svarbu ne tik, ką darai, bet ir tai, kaip tai paaiškini žmonėms“, – sakė sociologė

„Taigi, galima sakyti, kad Skvernelio Vyriausybė ilgiau išlaikė pasitikėjimo kreditą ir dėl to kabineto vertinimas buvo geresnis nei dabartinės Vyriausybės. Ji labai greitai ir dėl įvairių priežasčių pradėjo darytis labai nepopuliari. Taigi, tokie rezultatai nė kiek nestebina“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Opozicijos lyderiu gyventojai laiko S. Skvernelį

Interpeliacijas I. Šimonytės Vyriausybės ministrams viena po kitos inicijuojančios centro kairei save priskiriančios partijos iki šiol nesugebėjo susitarti dėl opozicijos lyderio. Panašu, kad dėl tarpusavio konkurencijos ši idėja apskritai jau padėta į stalčių. Visgi partija „Vardan Lietuvos“ nusprendė pasiteirauti gyventojų, kokį politiką jie šiuo metu Seime mato kaip lyderį. Ir į šį klausimą atsakydami respondentai be konkurencijos išskyrė „Vardan Lietuvos“ pirmininką S. Skvernelį – 36 proc. respondentų ekspremjerą teigė šiuo metu matą kaip opozicijos lyderį.  

Kiti apklaustųjų įvardyti politikai gerokai atsiliko nuo lyderio: šiuo metu Seimo nario pareigų neinantį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininką Ramūną Karbauskį kaip opozicijos lyderį mato 5 proc. apklausos dalyvių, 3,7 proc. lyderiu laiko Seimo narį Remigijų Žemaitaitį. Trečioje vietoje liko europarlamentarė, socialdemokratų vadovė Vilija Blinkevičiūtė (2,4 proc.). Kiti politikai neperžengė nė 2 proc. kartelės. Taip pat trečdalis respondentų teigė neturintys nuomonės.

Kaip numato Seimo statutas, jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi Seimo statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis.

2021-ųjų kovą Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Darbo partijos frakcijos pasirašė opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą. Susitarimą pasirašiusių frakcijų sprendimu, nuspręsta opozicijos lyderį rinkti rotaciniu būdu. Opozicijos lyderio pareigas pirmasis eiti pradėjo tuo metu „valstiečių“ frakcijai priklausęs S. Skvernelis.

Visgi, ekspremjerui su dar devyniais parlamentarais pasitraukus iš „valstiečių“ frakcijos, Seimas rudens sesiją pasitiko jau be opozicijos lyderio.

Apklausa vyko spalio 26–lapkričio 8 dienomis. Apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis), tyrimas vyko 116 atrankos taškų. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc. Apklausos metodas: asmeninis interviu respondento namuose.