Papasakojo apie naujų vaistų atopiniam dermatitui gydyti svarbą: nebesi priklausomas nuo griežtos rutinos

Prieš porą mėnesių įkurtos Atopinio dermatito pacientų asociacijos prezidentas Povilas Sidaravičius puikiai supranta šios ligos, kuria serga apie 4–5 proc. suaugusiųjų, keliamus sunkumus. Pats nuo vaikystės susiduriantis su šios ligos simptomais, 26-erių vaikinas patyrė, kaip ši odos liga gali apsunkinti gyvenimą tiek studijuojant, tiek dirbant.

Su atopiniu dermatitu, kai nuo įvairiausių alerginių dirgiklių – dulkių, gyvūnų plaukų, žiedadulkių, temperatūrų kaitos – oda itin išsausėja, prasideda niežėjimas bei pažeidžiama oda, susiduria kas dvidešimtas suaugęs Lietuvos gyventojas. Liga ne tik sukelia diskomfortą pačiam sergančiajam, bet ir daro įtaką aplinkiniams.

„Žmonės neklausia, ar nuo sergančio odos liga galima užsikrėsti, o tiesiog vengia jo. Tai yra suprantama, kai sergančiojo kūnas, rankos, kojos yra žaizdotos, pakeitusios spalvą“, – remdamasis savo patirtimi tvirtina P. Sidaravičius.

Su tokiu visuomenės nusistatymu jaunuolis susidūrė jau vaikystėje, kai užmegzti santykius su aplinkiniais dėl išvaizdos tapo kur kas sudėtingiau.

Sunkiau ir studijuoti

Problemos toli gražu nesibaigė Povilui pradėjus studijuoti. Dėl ligos nulemtų socialinio gyvenimo problemų stresą nuolat jautusiam jaunuoliui prisidėjo ir kiti streso šaltiniai, pavyzdžiui, įvairūs atsiskaitymai ir egzaminai.

Blogiausia, kad patiriamas stresas sunkina ligos simptomus, tad sergančiojo situacija nuolat blogėja. Galiausiai sergantysis bando išvengti streso, kuris apsunkina tiek geresnių mokslo rezultatų, tiek karjeros siekimą.

„Alerginėmis ligomis sergantys žmonės visų pirma savo gyvenime sumažina, o kartais ir visai pašalina malonius dalykus, kurie gali pabloginti būklę. Vėliau – dalykus, kuriuos būtų galima padaryti. Galiausiai – dalykus, kurių tau reikėtų“, – apie sukeliamas problemas kalba pašnekovas.

Jaučiamas nuolatinis miego trūkumas

Žvelgti į gyvenimą kitaip sergantieji pradeda ir dėl miego trūkumo – dėl nuolatinio niežėjimo itin sunku užmigti.

„Aktualiausias dalykas sergant – miegas. Kai niežti, skauda, tuomet neišsimiegi, sunku susikaupti, veikti tai, kas reikalauja nuoseklumo, dėmesio. Tad didžiąją dalį laiko praleidi mokydamasis ar dirbdamas ne pilnu savo pajėgumu. Sveikam žmogui įmanoma suderinti mokslus ir darbą, tačiau sergant atopiniu dermatitu, tai tampa labai sunku“, – teigia P. Sidaravičius.

Padėtis itin komplikuojasi, kai su žmonėmis tenka bendrauti tiesiogiai. Povilas dirba su pradedančiomis įmonėmis – startuoliais, tad jam pirmas įspūdis yra itin svarbus. Tačiau dėl ligos sukeliamų problemų jis yra pakliuvęs ir į itin dviprasmiškas situacijas.

„Vienas žmogus, su kuriuo teko dirbti, galvojo, kad turiu problemų su narkotikais, nes žaizdos, kurios taip pat ir niežti, susidarė ties vidiniais rankų linkiais. Tad jei taip dar kas pagalvotų, nebeatrodytum patikimas. Dabar, kai turiu pristatyti projektus viešai ar privačiai, veidas, kurio oda yra itin suplonėjusi dėl hormoninių tepalų naudojimo, tampa raudonu – pasikeičia odos spalva. Tai atrodo keistai ir sukuria įspūdį, kad ne viskas su šuo projektu yra gerai – juk žmogus taip nervinasi, kad net pakeičia spalvą. Tai itin apsunkina tavo galimybes ne tik pristatyti projektą, bet ir įtikinti žmones jo sėkme“, – atvirauja atopinio dermatito pacientas.

Padėjo vaistai

Tam, kad būtų galima išvengti minėtų problemų bei gyventi kur kas pilnavertiškesnį gyvenimą, sergantiesiems itin svarbūs patikimi vaistai. Deja, Lietuvoje sudėtingiems suaugusiųjų atopinio dermatito atvejams nekompensuojami rinkoje esantys saugesni vaistai, o siūlomas tik sisteminis gydymas gliukokortikoidais. Jis nėra efektyvus ilgalaikiam gydymui ir turi stiprų šalutinį poveikį.

„Kai Lietuvoje naudojamas toks žalingas gydymas, kitur Europoje jau gana seniai vartojami naujos kartos, šalutinio poveikio beveik neturintys vaistai. Beje, jie jau naudojami ir Estijoje. Iš patirties galiu pasakyti, kad panaudojus šiuos vaistus vos pusmetį, tu turi galimybę papildomai nebesirūpinti oda, tad apie ligą galima nebegalvoti kasdien, nebesi priklausomas nuo griežtos rutinos. Taip pat dėl šių vaistų nebeskauda, pagaliau įmanoma galvoti apie ateitį, kurti ilgalaikius tikslus. Tačiau tokių istorijų šalyje nėra daug, nes daugybė žmonių vartoti šių vaistų negali dėl didelės jų kainos. Šią problemą galėtų išspręsti vaistų kompensavimas“, – viliasi pašnekovas.