Panevėžys plės ir tobulins socialines paslaugas

Siekdama išsiaiškinti, kaip bendruomenė vertina gaunamas socialines paslaugas, kokių trūksta ir būtų galima pasiūlyti, Panevėžio miesto savivaldybė inicijavo gyventojų nuomonės tyrimą. Jį vasario-kovo mėnesiais atliko Panevėžio kolegija.

Internetu ir bendraujant tiesiogiai apklausti 802 respondentai – 18–71 metų panevėžiečiai. Tarp jų 80,5 proc. – moterys, 19,5 proc. vyrų. 43,4 proc. sudarė samdomi darbuotojai, 16,2 proc. pensininkų, 15 proc. valstybės tarnautojų, 10,3 proc. studentų, beveik 10 proc. bedarbių ir verslininkų. Pagal šeiminę padėtį: daugiau nei pusė sukūrę šeimas, 15 proc. – vieniši, 11,5 proc. gyvena su partneriu, 10,5 proc. išsiskyrusių, 5,1 proc. našlių, 2,4 proc. vieni augina vaiką/vaikus.

Tyrime aiškintasi, iš kur žmonės sužino apie mieste teikiamas socialines paslaugas. Daugiau nei pusė nurodė internetą, 29,2 proc. – spaudą arba televiziją, 26,1 proc. – kaimynus arba draugus. Dauguma (ypač vyresnio amžiaus gyventojų) mano, kad informacijos apie tai turėtų būti daugiau.

Naujausią informaciją apie socialines paslaugas respondentai labiausiai norėtų rasti Savivaldybės interneto svetainėje www.panevezys.lt, spaudoje (71-erių ir vyresni), apsilankant socialiniams darbuotojams (šį variantą rinktųsi dabartiniai/buvę paslaugų gavėjai).

Respondentų nuomone, augantį socialinių paslaugų poreikį mieste pirmiausia sąlygoja gyventojų senėjimas, sveikatos, materialinės, psichologinės problemos, negalia, nedarbas ir materialinės problemos.

Esamomis paslaugomis yra naudojęsi beveik 36 proc. respondentų ar jų artimųjų. Dažniausiai – informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo.

Tarp geriausiai įvertintų paslaugų – dienos socialinė globa, maitinimo ir transporto organizavimas, konsultavimas, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas. Apklaustųjų nuomone, reikėtų plėsti ilgalaikės socialinės globos, pagalbos į namus, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne paslaugas.

Respondentai pripažino, kad teikiamos paslaugos iš esmės kokybiškos, tačiau reikia didinti jų apimtis, plėsti bendradarbiavimą tarp institucijų.

Kokių paslaugų trūksta? Daugumos nuomone, seniems tėvams, kurių vaikai išvykę į užsienį, neįgaliesiems, maitinimo, aprūpinimo drabužiais paslaugų, pagalbos verslui įdarbinant žmones, neįgaliųjų įtraukimo į darbo rinką iniciatyvų, galinčių teikti medicininę pagalbą namie specialistų, nemokamų psichologo paslaugų, ugdymo klasių / grupių specialiųjų poreikių vaikams, asmeninio asistento paslaugų, dienos centrų vaikams, pagalbos namie bei įveikiant krizes.

Kokių įstaigų/institucijų? Savarankiško gyvenimo namų, dienos centro senyviems asmenims, socialinės globos namų senjorams ir neįgaliesiems, grupinio gyvenimo namų, krizių centrų, priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos įstaigų, vaikų dienos centrų, apsaugoto būsto, šeimynų.

Atsižvelgę į tyrimo rezultatus tyrėjai Savivaldybei siūlo plėsti ilgalaikės (trumpalaikės)socialinės globos vietų skaičių, dienos socialinės globos (integralios pagalbos) paslaugas į namus.

„Jau šiemet daugėja socialinės priežiūros paslaugų – nupirkti 3 butai, čia bus teikiamos apsaugoto būsto, palydimosios globos, bendruomeninių vaikų globos namų paslaugos vaikams, likusiems be tėvų globos, socialinę riziką patiriantiems asmenims/šeimoms. 2021 m. mieste duris turėtų atverti savarankiško gyvenimo namai senyviems žmonėms ar neįgaliesiems. Taip pat šiemet esame suplanavę Socialinių paslaugų centro teikiamų paslaugų kokybės vertinimą. Daugiau dėmesio ketiname skirti ir informacijos sklaidai tiek bendraujant tiesiogiai su paslaugų gavėjais, tiek kitais gyventojams patogiais būdais“, – sako Socialinių reikalų skyriaus vedėja Audronė Grainienė.