Panevėžyje irstantis vandentiekio bokštas įkalino gyventojus: po nuosavą kiemą vaikštinėja su šalmais

Panevėžyje prieš trejetą metų parduotas neįprastas pastatas – buvęs miesto vandens bokštas, esantis Aldonos gatvėje. Centrinėje miesto dalyje akį traukiantis pastatas turi savininką. Tačiau statinį nusipirkę asmenys nenori ne tik prisistatyti, bet ir jo tvarkyti bei atskleisti, ką su juo darys.

Yrantis vandens bokštas kelia pavojų privačių namų savininkams, todėl Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl vandens bokšto, esančio Aldonos gatvėje, pavojingai byrančių betoninių pastato konstrukcijų.

Prisišaukė savininkus

Panevėžio miesto Savivaldybės administracija ne kartą siuntė dabartiniams vandens bokšto savininkams nurodymus sutvarkyti pastatą, kad oro nudrengtas bokštas nekeltų baimės ir pavojaus aplinkiniams gyventojams.

Prieš daugiau kaip mėnesį Panevėžio miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijai pavyko prisišaukti vandentiekio bokšto savininkus. Kartu su jais apžiūrėjo irstančio pastato būklę ir tarėsi, ką toliau daryti, kad atskilusios betoninės bokšto dalis nepridarytų bėdų ir neužkristų ant galvų kaimynystėje gyvenantiems žmonėms.

Aptvėrė apsaugine juosta

Visai vandentiekio bokšto papėdėje gyvenanti panevėžietė Elvyra Bloževičienė naujienų portalo JP žurnalistams rodė, kaip vyksta gyvenimas šalia irstančio pastato.

„Čia gyvenu jau 24 metai, bet dabar bokštas pradėjo kelti pavojų – nuo irstančių sienų žemyn krenta nuolaužos. Kas dabartiniai savininkai, pasakyti negaliu. Juos mačiau, bet jie neprisistatė. Tik kartu su Savivaldybės atstovais vaikštinėjo ir apžiūrėjo bokštą. Paskelbė ekstremalią situaciją ir namą aptvėrė „Stop“ juosta bei pastatė apsauginius pastolius, kad būtume saugesni. Tačiau negalime po visą kiemą vaikštinėti – „Stop“ juosta neleidžia“, – aiškino ponia Elvyra ir teigė, kad į savo daržą darbuotis eina tik su apsauga – su šalmu ant galvos.

Su baime laukia orų permainos

Pasak E. Bloževičienės, norėdama nueiti iki šiltadaržio, kuris yra jau „Stop“ juostos zonoje, eina aplinkui ir būtinai ant galvos užsideda šalmą.

„Taigi šiltnamyje viskas susodinta – negaliu palikti savo daržovių. Jas reikia prižiūrėti, laistyti. Esu pensininkė ir užsiimti lieka daržas, gėlynai, šiltadaržis. Turiu sveikatos ir darbuotis – malonumas, o normaliai įeiti į savo daržą negaliu. Lyg ir turiu sklypą, lyg ir neturiu. Turiu užsidėti šalmą, kad galėčiau saugiai savo kieme būti. Net žolės nupjauti negaliu, vis reikia saugotis – ant galvos gali nukristi betono gabalas arba plyta“, – rodė darže prikritusias nuolaužas ir teigė su baimė laukianti orų pasikeitimų – sinoptikai pranašauja artėjantį lietų su žaibais ir perkūnijomis.

Paskelbė ekstremalią situaciją

Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas naujienų portalui JP patvirtino, kad kartu su vandentiekio bokšto šeimininkais apžiūrėjo jų įsigytą nuosavybę.

„Paskelbta ekstremali situacija, o dabar tariamasi su pastato šeimininkais, kad jie, arba imasi priemonių ir užtikrina saugumą šalia bokšto gyvenantiems žmonėms, arba, jei to negali padaryti, tartis su Savivaldybe, kad pritaikytų saugumo priemones. Tačiau tuomet už tas saugumo priemones bus pateikta sąskaita ir teks apmokėti už atliktus darbus“, – pasakojo V. Jakštas.

Pastatė išnuomotus pastolius

Pasiteiravus, kas buvo padaryta, kad šalia vandentiekio bokšto gyvenantis žmonės jaustųsi saugesni, mero pavaduotojas paaiškino, kokias saugumo priemones pritaikė.

„Kai nuvažiavome apžiūrėti bokšto, pamatėme vaikštinėjančią močiutę su dviratininko šalmu ant galvos. Ši priemonė gal ir nepadėtų, bet bent žmogus saugosi. Tuomet buvo nuspręsta pastatyti statybinius pastolius aplink privataus namo sieną ir taip apsaugoti gyventojus. Dar dalis ploto aptvertą „Stop“ juostą, kad nebūtų galima prieiti pernelyg arti irstančio pastato. Beje, pastoliai išnuomoti ir Savivaldybė moka nuomos mokestį. Vėliau sąskaita bus pateikta vandentiekio bokšto savininkams“, – aiškino vicemeras V. Jakštas ir teigė, kad krintantis betono gabalai pridarė bėdos – sugadino šiltnamį, išdaužė automobilio stiklą.

Paskelbė viešąjį pirkimą

Pasak mero pavaduotojo, Savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą ekspertų paslaugoms nupirkti.

„Tai jau antras viešasis pirkimas, nes pirmasis neįvyko. Neužilgo bus įvertinti pirkimo pasiūlymai ir tada ekspertai pasakys, ką reikia daryti su vandentiekio bokštu ir kiek kainuos darbai. Dabartiniai griūvančio pastato šeimininkai sutinka apmokėti už darbus. Su žmonėmis, kurie gyvena šalia bokšto, pastoviai bendraujama ir teiraujamasi, ar nepridarė irstantis bokštas daugiau bėdų“, – sakė V. Jakštas ir tvirtino, kad šiuo metu prie bokšto ramu, bet pripažino – ramybė laikina.

Anot vicemero, bokšto savininkai bendrauja noriai. „Nors bendraujama geranoriškai, bet spėliojama, kad dabartiniai bokšto savininkai pastatą norėtų parduoti. Nesu garantuotas, bet panašu į tai“, – svarstė V. Jakštas.

Pardavinėjo ilgai

Nekilnojamojo turto agentūros „Hausitus“ brokerė Kristina Pranckėtytė naujienų portalui JP pasakojo, kad vandens bokštas pardavinėjamas buvo ilgai, bet 2018 metais pavyko parduoti.

„Bokštą nusipirkę žmonės nenori atskleisti savo tapatybės. Taip pat pirkėjai kol kas nenori pasakoti, ką darys su pirkiniu. Prieš tai buvęs bokšto savininkas Virginijus Dromantas turėjo net ir projektą, kaip panaudotų statinį. Tai turėjo būti pramogų kompleksas. Būtų įrengęs ir liftą. Tačiau planai pasikeitė ir jį pardavė“, – prisiminė brokerė ir tęsė.

Išskirtinį vandentiekio bokštą nusipirko du fiziniai asmenys: vyras ir moteris. Vienas jų gyvenamąją vietą deklaravęs Kaune, kitas – Panevėžyje. Už komercinės paskirties objektą sumokėta keliskart mažiau nei prašytieji 64 tūkst. eurų.