Panevėžio teismas atvertė N. Venckienės bylą

Panevėžio apygardos teismas antradienį ėmėsi nagrinėti buvusios Seimo narės ir teisėjos Neringos Venckienės bylą.

N. Venckienei pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei. N. Venckienė kaltinimus neigia ir vadina politiškai motyvuotais.

N. Venckienė tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad griežčiausia bausmė už šiuos nusikaltimus yra treji metai laisvės atėmimo. Ji kaltinimus neigia.

Bylą teismas pradėjo nuo N. Venckienės prašymo nušalinti nuo bylos trijų teisėjų kolegiją. Kaltinamoji motyvavo prašymą tuo, kad Panevėžio apygardos teismas nepanaikino didžiosios dalies jai skirtų kardomųjų priemonių.

N. Venckienei yra skirtas pasižadėjimas neišvykti iš šalies bei įpareigojimas naktį būti namuose, taip pat paliktas 10 tūkst. eurų užstatas, paimti dokumentai. Anksčiau N. Venckienei buvo draudžiama nutolti nuo gyvenamosios vietos didesniu kaip 10 kilometrų atstumu – šį reikalavimą Panevėžio apygardos teismas panaikino, tačiau likusias priemones paliko.

„Manau, kad jūsų visų trijų teisėjų nutartis dėl man skirtų kardomųjų priemonių yra tikrai šališka ir neobjektyvi. (...) Vienas pagrindų, kodėl manau, kad jūs nebūtumėte nešališki, yra dėl kardomųjų priemonių palikimo“, – sakė ji.

N. Venckienė sako šiuo metu dėl kardomųjų priemonių neturinti galimybių nei įsidarbinti, nei išvykti.

Tiek ji, tiek jos gynėjas pabrėžė, jog kaltinamiesiems rezonansinėse korupcinėse bylose skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Jie vardino vadinamąją teisėjų korupcijos bylą, „MG Baltic“, Panevėžio mero Ryčio Račkausko politinės korupcijos bylas, kur kaltinamiesiems pagal baudžiamąjį kodeksą gresia griežtesnės bausmės.

Teisme – N. Venckienės palaikytojų šurmulys

Teismo posėdį komplikavo į jį atvykę daugiau nei pusšimtis N. Venckienę palaikančių žmonių, užpildydami visą didžiausią teismo salę, atvyko ir N.Venckienės motina Laima Kedienė, teta Audronė Skučienė.

Dalis susirinkusiųjų netilpo į salę, kaltinamąją jie pasitiko plojimais, taip pat teismui pradedant procedūras, reikalavo teisėjo šnekėti garsiau, laidė įvairias replikas. Teisėjų kolegijos pirmininkas V. Meidus keliskart ramino publiką, reikalaudamas laikytis tvarkos ir įspėdamas, kad teismas „gali imtis priemonių, kad jūsų dalyvavimas būtų apribotas“. Iš salės už tai, kad filmavo teismo posėdį, išvarytas N. Venckienės palaikytojas Vytautas Matulevičius.

Atvyko ir nukentėjusieji – operacijoje perduodant mergaitę motinai dalyvavęs policijos pareigūnas, taip pat vaiko teisų apsaugos specialistė.

Teismo šaukimas įteiktas ir šiuo metu valstybės saugomai Laimutei Stankūnaitei, gyvenančiai su dukra. Pasak teismo, jos vardu gautas prašymas byloje nedalyvauti ir pateikti kiekvieno posėdžio garso įrašą. L. Stankūnaitė nurodė, kad ji negali dalyvauti procese baimindamasi dėl savo saugumo.

Bylą be V. Meidaus nagrinėja teisėjai Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas.

Buvusi parlamentarė, partijos „Drąsos kelias“ viena iniciatorių N. Venckienė iš Lietuvos į Jungtines Valstijas išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę. Kaltinamoji nuo 2018 metų kovo buvo laikoma Čikagos kalėjime ir į Lietuvą, vykdant ekstradicijos prašymą, gražinta 2019-ųjų lapkričio pradžioje – po ekstradicijos, dėl Lietuvos ir JAV teisės sistemos skirtumų iš 13 planuotų pateikti įtarimų liko keturi.

N. Venckienė buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių veikėjų.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.

D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.

N. Venckienė: kaltinimai – nepagrįsti

N. Venckienė kaltinimus neigia ir tvirtina, kad ekstradicijos iš JAV procesas buvo nepagrįstas, paremtas melagingais „Lietuvos Vyriausybės faktais“ ir kai kurių liudytojų parodymais. Anot jos, ekstradicijos prašiusi Generalinė prokuratūra dalies įrodymų, t.y. ekspertų išvadų ir vaizdo įrašo medžiagos, JAV nepateikė. Ji sako informavusi JAV ambasadą Lietuvoje ir JAV Valstybės departamentą dėl, jos manymu, nesąžiningų Lietuvos prokuratūros veiksmų.

„Per 10 metų pareigūnai taip ir nesugebėjo pateikti realių įrodymų jiems pagrįsti, o manęs neišduodama JAV tinkamai įvertino visas aplinkybes, išdavusi mane tik dėl keturių įtarimų, susijusių tik su viena diena – šturmo Garliavoje, kai su policijos pareigūnų pagalba iš mano rankų buvo išplėšta dukterėčia“, – pranešime spaudai teigia N. Venckienė.

BNS