Panevėžio rajono ūkininkai jau laukuose, bet nerimas nelėgsta

Panevėžio rajono ūkininkams karantinas mažiau aktualus nei mieste: dideliuose laukuose retai sutinkami kiti žmonės, todėl užkrato tikimybė nedidelė. Žemdirbiai laikosi karantino reikalavimų, tačiau nesėdi rankas sudėję – pluša savo ūkiuose, planuoja ateitį.

Sujudo ir smulkesni ūkiai. Pratęsusi karantiną, Vyriausybė nutarė švelninti jo sąlygas daliai verslo. Jau gali pradėti dirbti augalų, sėklų, trąšų prekiautojai, dirbantys lauke. O kitą savaitę – galbūt kirpyklos, valyklos, kiti smulkūs, specializuoti verslai. Verslininkai tokį sprendimą vertina dvejopai – ir sveikina, ir lieka nepatenkinti, nes dalis jų esą visą laiką galėjo dirbti – turėjo kaip užtikrinti apsisaugojimą nuo viruso.

Karantinas gerokai pakoregavo darbų organizavimą ūkiuose.

Labiau gąsdina sausra

Neįprastai šilta žiema ūkininkams prognozuoja rekordinį derlių. Pasėlių nenualino dideli temperatūrų svyravimai ar besniegis speigas. Visą žiemą dirvožemyje nesustojo mikrobiologiniai procesai. Žiemai persiritus į antrą pusę, pasėliai jau turėjo suformavę naujas šaknis.

„Pernai buvo auksinis ruduo, žieminių augalų nesugebėjo pasėti tik tinginiai. Šiemet turėtų būti dviem savaitėmis ankstyvesnė javapjūtė“, – prognozuoja ūkininkas Kazys, dirbantis Daukniūnų apylinkėse.

Darbai ir dabar jau įsibėgėja: tręšiami kviečių bei rapsų laukai, vėliau technika bus permontuota ir pradės piktžolių naikinimą. Ūkininkai džiūgauja gerais orais, tik neramina sausra: nuo kovo vidurio nebuvo rimto lietaus. Žemė suskeldėjusi, į griovelius pirštas telpa.

Žemdirbiai akylai seka orų prognozes. O pagal jas šiųmetis balandis bus dviem laipsniais šiltesnis ir 20 procentų sausesnis nei pernykštis. Taigi reikia skubėti tręšti, nes jei dirvos uždžius, augalų šaknys nesugebės paimti trąšų, nebus gero derlius, o trąšos bus išbertos veltui.

Piktinasi sprendimais

Sėklomis, sodo ir daržo reikmėmis prekiaujančios įmonės vadovas Ramūnas Ažukas sako, kad dėl karantino verslas smarkiai nukraujavo. Per šiuos mėnesius uždirbama visiems metams, todėl jis skaičiuoja, kad bus prarasta apie 70 procentų pajamų.

„Būtent šitie mėnesiai – balandis, gegužė, birželis – tai yra tie kertiniai trys mėnesiai, kurie uždirba visiems metams. Sustabdyta prekyba panašioms įmonėms kaip mes, ir pajamos jiems yra visiškai uždarytos. Pagrindinės pajamos šiuo laikotarpiu“, – sako agrofirmos „Sėklos“ generalinis direktorius R. Ažukas.

Vyriausybė nusprendė nebedrausti lauko sąlygomis specializuotose vietose prekiauti augalais, skirtais sodinti, sėklomis ir trąšomis. Sodininkai, medelynų savininkai ir panašią veiklą vykdančių įmonių atstovai piktinosi, kad šiuos sprendimus buvo galima priimti anksčiau.

„Kodėl zooprekių parduotuvės, pavyzdžiui „Kika“, gali sėkmingai prekiauti kačių kraiku arba šunų pavadėliais ir tai yra visiškai normalu ir saugu, tuo tarpu parduotuvės, kurios turi atskirus įėjimus, kurios gali užtikrinti saugumą, kurios yra sėklų, sodo, daržo specializuotos parduotuvės, negali to daryti?“ – teiravosi R. Ažukas.

„Verslios Lietuvos“ vadovė Daina Kleponė tikina, kad per karantiną žmonės neturėjo pasigesti turgų. Esą nuo kovo vidurio įsisteigė 80 elektroninių parduotuvių, darbą artimiausiu metu turėtų pradėti ir virtualus turgus.

„Įsidiegiu aplikaciją, nufotografuoju savo prekes, iš karto galiu nuotraukas įkelti į bendrąją prekyvietės platformą, nustatyti savo kainą. Ten, žinoma, nurodau savo rekvizitus, ir toji mano prekė jau tampa matoma vartotojui. Vartotojas prekę išsirenka, gali už ją susimokėti ir ji yra pristatoma vartotojui į namus“, – sistemą pristato „Versli Lietuva“ vadovė.

Nuo šios savaitės ūkininkai galės prekiauti ir kitose viešose prekybos vietose, naudodami laikinuosius prekybos įrenginius, t. y. lauke laikinai statomus sukomplektuotus prekybos įrenginius: prekystalius, vežimėlius, stalus ir kt.

Baugios žinios pieno sektoriuje

Pieno gamintojai teigia, jei supirkimo kainos ir toliau mažės, gali tekti atsisakyti karvių ir uždaryti ūkius. Žemės ūkio ministras pripažįsta – situacija sektoriuje niekada nebuvo gera, ūkininkai gauna ir mažiausias išmokas Europos Sąjungoje. Todėl dabar kalbamasi su Briuseliu, kad per pandemiją patirti nuostoliai būtų nors kiek kompensuojami.

Žemės ūkio bendrovėje „Jotainiai“ kasdien prižiūrima per tūkstantį galvijų, melžiamų karvių skaičiuojama iki 400. Pasak bendrovės atstovės Angelės Narbutienės, pastarieji treji metai žemės ūkiui ir taip buvo sudėtingi, o dabar išvis tenka skaičiuoti kiekvieną centą.

„Labiausiai mus skaudina tai, kad pieno supirkėjai mažina supirkimo kainas. Atskiriems supirkėjams mažina net iki 7 centų, mums, kaip kooperatyvui, pavyko dar pasiderėti, tai mums sumažino dviem centais. Manau, kad tai yra labai nesąžininga, tokioje situacijoje pieno perdirbėjų atžvilgiu: parduotuvėse pieno produktų kainos nekrinta, atvirkščiai – dar net gi kyla“, – sako A. Narbutienė.

Prognozės ūkiams gana prastos. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis neslepia, daugelis pieno gamintojų planuoja nebetęsti veiklos, naikinti ūkius.

„Trumpuoju laikotarpiu paprasčiausia yra derėtis su komisija ir pasitelkti priemones, kurios buvo panaudota po Rusijos embargo. Tuomet gamintojams buvo kompensuoti netekimai ir prarastos pajamos. Dabar esam parašę raštą komisijai dėl privataus saugojimo priemonės aktyvavimo, kur gamintojai galėtų gaminti į sandėlius ir už tai jiems būtų mokami pinigai“, – komentuodamas tolimesnius veiksmus dėstė A. Palionis.

Ministras užtikrina, kad bet kokiu atveju pieno produktų Lietuvoje nepritrūks, nes apribojus judėjimą, pieno pagaminama daugiau nei yra poreikis.