Panevėžio rajone – ir egzotinių veislių šunų veislynai

Pastaraisiais metais garsiai Lietuvoje nuskambėjusios istorijos apie šunų daugintojus sudarė pagrindą labiau garsinti veislynus ir skatinti gyventojus rinktis augintinius su dokumentais. Panevėžio rajone šunų veislynų – apstu, tad svarbiausia nuspręsti, kokio charakterio šuo labiausiai džiugintų šeimą ir atitiktų poreikius. Sandra Gabreliūnienė ir Irma Širmenienė yra dviejų veislynų rajone savininkės. Sandra augina cvergšnaucerius, Irma – trumpaplaukius vengrų vižlus ir burbonų brakus.

Pakerėjo širdį

Sandra Gabreliūnienė yra veislyno „Kasandros Era“ savininkė. Šiame veislyne, įsikūrusiame Linonių kaime, kaip minėta, auginami cvergšnauceriai, kurie, kaip tvirtino Sandra, pakerėjo jos širdį.

Moteris tikino, kad jau nuo pat vaikystės ją supo šunys. Ji visuomet svajojo įsigyti kilmingą šuniuką, tačiau tai ne tik dabar, bet ir anais laikais buvo – prabanga. „Todėl, savaime aišku, kad iki svajonės dar reikėjo pataupyti. Visgi mano pradžia kinologijoje buvo daugiau kaip stebėtojo. Palaipsniui ėmiau suprasti, ko noriu. Visą laiką mane žavėjo didelės ir rimtos veislės, tokios kaip vokiečių aviganiai, dobermanai. Didžiąją dalį gyvenimo jos pas mane ir buvo“, – prisiminė Sandra.

Vienas šuo – ne šuo

Kadangi ji gyveno bute, laikyti didelius šunis – nebuvo galimybės. O kaip pati sako, vieno šuns – per maža ir vienas šuo – ne šuo. „Todėl prasidėjo mažos veislės augintinio paieškos. Jos tęsėsi ilgai, nes man reikėjo kažko, kas tiktų auginant vaikus bei lengvai pasiduotų dresūrai. Aplankėme ir kelis veislynus, bet niekada nebūčiau patikėjusi, kad namie bus cvergšnauceris“, – atskleidė moteris.

Šios veislės atsiradimas namuose – Sandros vyro nuopelnas.

„Tai jis pasiūlė šią veislę. Kaip tik tuo metu Panevėžyje vyko šunų paroda, kurioje ir buvo galutinai apsispręsta. Nežinau, kas nutiko, bet daugiau apie nieką kitą nebenorėjau galvoti. Greitai toks šuo atsirado ir mūsų namuose. Štai tokia ir buvo mano pradžių pradžia cvergšnaucerių pasaulyje. Alessandra Tyras Akvamarinas, namuose vadinama Sani, pakerėjo mano širdį. Ją auginti nebuvo jokių bėdų – ji suprato mane iš pusės žodžio. Tuo metu, kai ji atsirado, namuose jau buvo belgų aviganis malinua. Jos viena kitą puikiai papildė“, – pasakojo veislyno įkūrėja.

Aukšta kartelė

Laikui bėgant šunų skaičius Sandros namuose didėjo.

„Supratau, kad šunų auginimas tarp keturių sienų nėra gerai nei mums, nei jiems. Stengdavomės kuo ilgiau būti sode, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o dar esant vadai kiekvieną savaitgalį važiuoti su visais mažyliais atimdavo daug laiko ir jėgų. Na, ir vieną dieną, praėjusiais metais, pasakiau – viskas, kraustomės į sodą. Tad štai taip veislynas „Kasandros Era“ įsikūrė šalia Panevėžio, Linonių kaime, 12 arų aptvertoje teritorijoje, kur šunys gyvena laisvai ir kartais miega lovose“, – sakė ji.

Šiuo metu Gabreliūnų šeimoje gyvena 6 šunys, tačiau ne visi yra veisiami.

„Šunų amžius nuo 5 mėnesių iki 8 metų. Vyriausioji Alessandra Tyras Akvamarinas (Sani). Pandora – dvejų metų kalytė, kurią atsivežėme iš Ukrainos, penkerių Armani – vaikų šuo, Santa – atvežta iš Baltarusijos, jai jau daugiau kaip penkeri.  Dvejų metų malinua Baika ir pagrandukas Uno, Sani sūnus“, – šunis pristatė savininkė.

„Apie veisimą iš pradžių net negalvojau. Važinėjome į parodas, rinkome titulus. Visgi, kadangi Sani įsigyta su sutartimi, veisimas buvo neišvengiamas. Su antrąja vada atsirado ir veislyno pavadinimas. Reikėjo labai daug dirbti. Socializacija, dresūra, seminarai, kailio priežiūra, parodos – visa tai reikalauja daug žinių ir laiko bei, žinoma, pinigų. Teko pačiai išmokti prižiūrėti kailį, pasiruošti šunis parodoms, manau, kad tai turi mokėti kiekvienas veisėjas. Bet man tai liko kaip hobis. Turiu užsibrėžtą tikslą, kad mano veislyne visi veisiami šunys būtų tituluoti. To ir siekiu. Manau, kad kiekvienas veisėjas turi turėti sau kažkokią kartelę, o ne vadovautis minimaliais reikalavimais veisimui“, – pabrėžė moteris.

8 šunys

Irma Širmenienė yra veislyno „Mažas brolis“ savininkė. Čia auginami trumpaplaukiai vengrų vižlai ir burbonų brakai.

„Mūsų veislynas registruotas Panevėžyje, tačiau paskutiniais metais vis daugiau laiko praleidžiame sodyboje Panevėžio rajone, Paįstrio seniūnijoje. Būtent dėl tokio gyvenimo būdo artimiausiu metu planuojame čia įsikurti nuolatiniam gyvenimui. Mūsų namuose auga aštuoni šunys: šeši trumpaplaukiai vengrų vižlai ir dvi burbonų brakų veislės kalytės“, – pasakojo Irma.

Veislyne šiuo metu auga 7 metų Haiko ir Vica, 4 metų Cloja, beveik 3 metų Holly, pusantrų metų Saru ir 5 mėnesių Grace bei burbonų brakų kalytės – devynerių Hana ir puspenktų metų Rousi.

Požiūris į šunis

„Mažas brolis“ buvo įkurtas 2004 m.

„Viskas prasidėjo tada, kai šuniukų susilaukė pirmoji mūsų veislyno kalytė vokiečių kurtsharė Greisi. Kai įsigijome vokiečių kurtsharę, norėjome turėti šeimos draugą ir neturėjome jokių minčių apie parodas ar veisimą. Šuniukų nusprendėme turėti tik tuomet, kai Greisei jau buvo 6 metai ir kai supratome, kad ši veislė – pavergė mūsų širdis. Būtent todėl nusprendėme, kad kitas mūsų šuo savo temperamentu ir išvaizda turėtų būti panašus į pirmąjį. Taip 2005 m. vasarį mūsų namuose atsirado trumpaplaukių vengrų vižlų kalytė Čiko. Veislyno pavadinimu norėjosi atspindėti mūsų santykį ir požiūrį į mūsų kalytę Greisi ir apskritai, kas mums yra šunys“, – sakė Irma.

Panašūs ir skirtingi

Pasak veisėjos, abi jos šiuo metu auginamos veislės turi daug panašumų, tačiau turi ir skirtumų.

„Mane visuomet žavėjo sportiški, grakštūs, natūralios išvaizdos šunys. Be to, didelę silpnybę jaučiau medžioklinių šunų veislėms. Būtent tokios ir yra abi šios veislės. Tai labai šilti, inteligentiški, lengvai pasiduodantys dresūrai, draugiški šunys ir nuostabūs kompanionai. Vižlai yra priskiriami prie didelių veislių, o burbonų brakai – prie vidutinių. Burbonų brakai yra kiek savarankiškesni medžioklėje, tačiau namuose nori būti kuo arčiau žmogaus, seka šeimininką kiekviename žingsnyje. Vižlas atvira širdimi sutinka kiekvieną, kas nori su juo bendrauti, burbonų brakas nėra toks patiklus nepažįstamiems“, – veisles pristatė moteris.

Paklausta, kokiems žmonėms tinka vižlai ir burbonų brakai, veisėja pabrėžė, jog svarbu, kad šeimininkas mėgtų aktyvų gyvenimo būdą. „Tokias veisles, kaip šios, rekomenduočiau įsigyti aktyvų gyvenimo būdą bei gamtą mėgstantiems žmonėms ar šeimoms, kurie yra pasiruošę priimti naują šeimos narį ir turi noro su juo bendradarbiauti kažkurioje iš veiklų ar tiesiog kasdieniame gyvenime. Taip pat noriu pabrėžti, kad kiekvienas šuo, net ir tos pačios veislės, yra labai individualus. Mes turime rasti tą raktą, kuris padės jums ir jūsų šuniui tapti geriausiais draugais“, – teigė ji.