Panevėžio kraštotyros muziejui – 100

Šiais metais 100-ąjį jubiliejų minintis Panevėžio kraštotyros muziejus yra vienas seniausių ir daugiausia eksponatų saugančių Lietuvos regioninių muziejų, taip pat viena seniausių mūsų miesto kultūros įstaigų. Miesto muziejaus – vertybių ir žinių skrynios – ŠIMTĄ METŲ kauptos, eksponuotos, slėptos, kilnotos iš vienos vietos į kitą – svarbiausia misija yra ugdyti pilietiškumą, puoselėti etninį paveldą. Tai namai, kur saugoma ir skleidžiama žinia apie miesto ir krašto savastį, kur žaismingai perteikiamos mokslo žinios, o patirtis gaivina „idėjų lietumi“. Tad plačiai atverkime Panevėžio kraštotyros muziejaus duris...

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, kiekvieno miesto garbės reikalas buvo įkurti savo muziejų. Panevėžio inteligentai tai darė itin organizuotai – nuo Gimtajam kraštui tirti draugijos įkūrimo 1924 m. pradžioje iki muziejaus su ekspozicija atidarymo praėjo lygiai metai. Aktyviausi muziejaus kūrėjai buvo Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas Vladas Rozmanas, mokytojai Jurgis Elisonas, Petras Būtėnas, Petras Bliumas, notaras Jonas Moigis ir kiti. Šie žmonės buvo ir kraštotyrininkai, ir kolekcininkai, privačius senienų rinkinius padovanoję steigiamam muziejui. Per trumpą laiką jų iniciatyva buvo surinktos reikiamos lėšos, išrūpintos ir suremontuotos patalpos, parengta ekspozicija. Panevėžio muziejus iškilmingai atidarytas 1925 m. sausio 18 d., minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos antrąsias metines. Pirmoji ekspozicija veikė seniausiame miesto pastate Kranto gatvėje (dabar Kranto g. 21). Muziejaus atidarymo dieną į jį užsuko 400 lankytojų, per pirmuosius veiklos metus naująją ekspoziciją apžiūrėjo 7366 asmenys.

1927 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, lankydamasis Panevėžyje, su svita užsuko ir į muziejų, kur pasirašė garbės svečių knygoje, fotografavosi. Iš pradžių muziejus veikė daugiausia dėl visuomenės pilietiškumo – rinkinio pagrindą sudarė steigėjų dovanoti eksponatai, moksleivių surinktos senienos. Taip pat buvo organizuojami archeologiniai kasinėjimai, ekspedicijos, daiktus dovanojo pavieniai asmenys. Tarpukario Panevėžio spaudoje rašoma apie vežimais į muziejų gabenamus dovanotus vertingus daiktus. 1939 m. muziejus jau buvo sukaupęs daugiau nei 12 tūkst. eksponatų.

Kad muziejinę veiklą būtų galima plėtoti profesionaliai, XX a. 4 deš. dėta daug pastangų siekiant pastatyti specialiai muziejui skirtą pastatą: kauptos lėšos, įsigytas žemės sklypas, surengtas Panevėžio muziejaus pastato projekto konkursas. Šį sumanymą įgyvendinti sutrukdė karas ir okupacijos.

Antrojo pasaulinio karo metais muziejaus rinkiniai ne kartą buvo perkraustomi iš vienos vietos į kitą. Karo pabaigoje patirta nepataisomų nuostolių – buvo suniokoti nespėti paslėpti eksponatai, žuvo beveik visa dokumentacija.

1945 m. Panevėžio muziejus perkeltas į raudono mūro pastatą Respublikos g. 3, kur veikė keturis dešimtmečius. Vyresni panevėžiečiai gerai atmena, kad būtent į šį pastatą eidavo žiūrėti eksponuojamų archeologinių, etnografinių, 1863 m. sukilimą menančių daiktų, įvairiaspalvių drugelių ir kitų eksponatų. Nors sovietinė okupacija koregavo ideologinį muziejaus turinį, jo veikla 6–9 deš. plėtėsi. Atnaujintos nuolatinės etnografinės ekspedicijos, vyko eksponatų dokumentavimo ir tvarkymo darbai, 1968 m. baigta rengti teminė-chronologinė ekspozicija, nuo 1975 m. nuolat vykdyti archeologiniai kasinėjimai (ilgainiui ištirta per 40 Aukštaitijos kultūros paveldo objektų), įsteigti 5 muziejaus filialai: rašytojos ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinis butas (1969 m.), Liaudies meno ekspozicija (1972 m.), skulptoriaus Juozo Zikaro memorialinis muziejus Panevėžio rajone Paliukų kaime (1972 m.), Parodų rūmai (1973 m.), gydytojo Andriaus Domaševičiaus memorialinis muziejus (1974 m.). Panevėžio kraštotyros muziejui nuo 1954 iki 1987 m. vadovavo direktorė etnografė Jadvyga Rimšelienė.

Svarbiausias muziejaus turtas yra eksponatai. Per šimtą įstaigos veiklos metų kelios muziejininkų kartos kaupė ir dokumentavo krašto ir miesto praeitį, etninę kultūrą bei gamtą atspindinčius eksponatus. Jų skaičius nuo 2 tūkst. vienetų 1925-aisiais išaugo: 1960 m. buvo saugoma 31 221, 1970 – 37 845, 1980 – 48 734, 1987 – 55 930, 2015 – 105 400, 2025 – 124 780 vienetų muziejinių vertybių. Nuo pat muziejaus įkūrimo pagrindinis eksponatų kaupimo šaltinis yra geradarių dovanos. Pilietiškų ir supratingų kraštiečių dėka mūsų rinkiniai pildomi vertingais muziejiniais daiktais bei informacija.

Nuo 1985 m. Panevėžio kraštotyros muziejus veikia pasiturinčių miestiečių bajorų Moigių namuose. 2018–2020 m. rekonstravus du muziejaus pastatus, atverta nauja moderni miesto istorijos ekspozicija „Epochų dialogai“, įrengtos trys vizualios ir žaismingos edukacijos klasės, modernios restauratorių dirbtuvės. 2023 m. Lietuvos muziejų asociacija naują Panevėžio kraštotyros muziejaus ekspoziciją „Pasilikti, emigruoti, grįžti?“ įvertino geriausios metų ekspozicijos nominacija.

Panevėžio muziejus, lyginant su kitais Lietuvos regioniniais muziejais, išsiskiria dideliu dėmesiu krašto istorijos, muziejinių vertybių tyrimams, jų publikavimui. Be straipsnių spaudoje, moksliniuose leidiniuose, muziejininkai rengia ir leidžia knygas.

Tapo prasminga tradicija, kad Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai kasmet pavasarį organizuoja G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukime Lietuvai“ apdovanojimo ceremoniją, gegužės mėnesį visuomenę sukviečia į įsimintinus „Muziejų nakties“ renginius, rugpjūtį miesto mastu rengia Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos paminėjimą; beveik tris dešimtmečius rengiama konferencija „Iš Panevėžio praeities“. Miestiečiams ir Panevėžio svečiams miesto istoriją įvairiose miesto erdvėse pristato muziejininkų parengtos lauko parodos „Panevėžio gatvės: žmonės, įvykiai, vaizdai“ stendai.

Daug lankytojų į muziejaus erdves sukviečia kūrybiškos, linksmos, įdomios ir netradicinės edukacinės programos. Ir mažiems, ir dideliems smagu patirti kūrybinį džiaugsmą, įgyti naujų žinių ir patirčių per lietuvių kalendorinių švenčių, istorijos, gamtos bei pilietiškumui ugdyti skirtas edukacijas.

2024-aisiais Panevėžio kraštotyros muziejus surengė 28 parodas (kartu su kilnojamomis parodomis), muziejininkai publikavo 131 straipsnį spaudoje, surengė 428 edukacines programas ir ekskursijas, restauratoriai konservavo 414 muziejinių vertybių, muziejų aplankė daugiau nei 32 tūkst. lankytojų. Praėjusiais metais Panevėžio muziejininkų ir Lietuvos nacionalinio muziejaus drauge surengta išskirtinė paroda „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“ lankytojus iki sausio 26 d. kviečia į Panevėžio miesto dailės galeriją.  

KVIEČIA VISUOMENĘ PANEVĖŽIO MUZIEJAUS ŠIMTMETĮ ŠVĘSTI DRAUGE

Sausio 18 d., šeštadienį, vyks renginys „GEK diena muziejuje“. Muziejininkai pristatys išskirtines, tik šiam renginiui iš saugyklų iškeltas apie muziejaus įkūrimą pasakojančias muziejines vertybes bei demonstruos pirmuosius muziejaus eksponatus. Šią muziejaus įkūrimo dieną kviečiame aplankyti ir seniausią miesto pastatą Kranto g. 21, kuriame prieš 100 metų pradėjo veikti pirmoji Panevėžio muziejaus ekspozicija. Renginys „GEK diena muziejuje“ vyks nuo 11 iki 16 val.

Panevėžio kraštotyros muziejaus įkūrimo šimtmetis bus minimas visus 2025 metus: „Muziejų nakties“ renginyje gegužės mėnesį, rudenį vyksiančioje konferencijoje „Iš Panevėžio praeities: lokalūs muziejai – savasties beieškant“ ir kituose.