Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse – jautrūs pokalbiai apie organų donorystę

Sudėtingas, kruopščiai suplanuotas ir puikiai koordinuojamas organų donorystės ir transplantacijos procesas, kuriame dalyvauja daug įvairių profesijų ir sričių specialistų, būtų neįmanomas be svarbiausios šio proceso grandies – donorinių organų. O jų, deja, nuolat trūksta – ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Todėl spalis, kurio antrąjį šeštadienį minima Europos ir Pasaulinė organų donorystės diena – proga atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kokia aktuali organų donorystės problema.

Susitikimai donorinėse ligoninėse

Šiemet Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai švietėjišką misiją atlieka vykdami į susitikimus su Lietuvos donorinių ligoninių atstovais, visuomenės sveikatos biurų specialistais, žiniasklaida. Šių susitikimų metu donorinių ligoninių atstovų prašoma pristatyti organų donorystės situaciją savo gydymo įstaigoje, visuomenės sveikatos biurų specialistai, galintys priimti asmenų sutikimus donoro kortelei gauti, papildomai apie tai informuojami. Žiniasklaidos atstovų dėmesys atkreipiamas į tai, kad organų donorystės tema – itin subtili, todėl informaciją apie ją teikti reikia labai atsakingai, neatskleidžiant donoro ir recipiento tapatybės, laikantis konfidencialumo.

Spalio 13-ąją Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai dalyvavo dviejuose renginiuose – Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

Jautrų pranešimą apie organų donorystę „Jūs ne dievai, bet gyvybę išgelbėti galite“ visoms auditorijoms pristatė Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Audronė Būziuvienė. Sudėtingus medicininius dalykus ne gydytojams suvokti sunku. Tačiau organų donorystės ir transplantacijos tema ypatinga tuo, kad sudėtingus dalykus galima iliustruoti jautriomis istorijomis: kai donorinė širdis, pasitelkiant karines oro pajėgas, gabenama iš užsienio, kad būtų išgelbėtas vaikas; donoro artimųjų paieškai pasitelkiama policija – kad būtų gautas artimųjų sutikimas dėl donorystės; daugybė žmonių dirba, kad donoro organai būtų ištirti ir paruošti transplantacijai bei persodinti ligoniui, kurio vienintelė galimybė išgyventi – sulaukti savojo donoro.

Lankantis Respublikinėje Panevėžio ligoninėje direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Vaitkus sakė, jog gydytojai neskaičiuoja jėgų ir valandų, kad suteiktų galimybę gyventi.

Gydytoja Eugenija Reinikovienė, paruošusi ne vieną dešimtį donorų šioje ligoninėje, jautriausiu ir sunkiausiu darbu laiko pokalbį su artimaisiais, kurie netekties akivaizdoje turi apsispręsti dėl organų dovanojimo.

Gydytoja reanimatologė Dovilė Lukminaitė, dirbanti ir organų donorystės koordinatore, sakė, jog rengiant pranešimą apie donorystės pradžią – smegenų mirties konstatavimą, organų išlaikymą, pokalbį su artimaisiais – išaiškinti tai ne medicininei auditorijai nėra paprasta, o sudėtingiausia buvo visą procesą sudėti į skaidres.

Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja reanimatologė Stasė Sergedaitė, 24 metus dirbdama Reanimacijos – intensyviosios terapijos skyriuje, sako, kad pradžioje buvo labai sunku kalbėtis su artimaisiais. Šiuo metu pradėti kalbą jau nėra taip sunku – kartais žmonės patys paklausia dėl galimybės dovanoti.

Susitikime su žiniasklaida dalyvavę pacientai – tarsi gyvieji pavyzdžiai, savimi įrodantys, ko verta organų donorystės dovana.

45 metų panevėžiečiui Aloyzui Juškai inksto transplantacija atlikta prieš 11 metų. Transplantacijos prireikė po to, kai peršalus sutriko inkstų veikla. Ketverius metus buvo atliekamos dializės procedūros, vėliau jis buvo įrašytas į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Savojo donoro A. Juška laukė maždaug metus.

Eglei Kadžiulienei kepenų transplantacija atlikta prieš 9 metus. Dėl neaiškių priežasčių sutrikus kepenų veiklai, donoro kepenys jai išgelbėjo gyvybę ir dabar ji gali džiaugtis augančiu sūneliu, su kuriuo ji, galima, sakyti, yra bendraamžė – sūnui taip pat 9 metai. Šios moters istorija – tarsi pavyzdys, kaip jaunas žmogus gali būti pakirstas žaibinės ligos, kai transplantacija lieka vienintelė viltis išgyventi. Į susitikimą E.Kadžiulienė atsinešė mažą žaisliuką – sūnaus barškutį drambliuką. Šį žaislą jai reanimatologai įdėjo į rankas, kai ji buvo be sąmonės, tikėdamiesi, kad žaislas suteiks stiprybės. Moteris šį žaislą laiko savo gyvybės simboliu.

Šiaulietis Eduardas Bartkus po kepenų transplantacijos gyvena 9 metus. Hepatitas C kepenis buvo pažeidęs taip, kad jas reikėjo pakeisti donorinėmis kepenimis. Kad sulauks transplantacijos, E.Bartkus mažai tikėjo, todėl visus devynerius metus šią dovaną labai brangina, vertina ir yra už ją labai dėkingas donoro artimiesiems.

Neringai Gustienei inksto transplantacija buvo atlikta prieš trejus metus. Po 18 metų dializės procedūrų gautas inkstas moteriai buvo kaip neįkainojama dovana.

Visi recipientai, gyvenantys po transplantacijos, nepaprastai dėkingi donorams, kurie yra didelės pagarbos ir pasididžiavimo verti žmonės – išgyvendami netektį, sutiko dovanoti organus transplantacijai, kad gyventų kiti.

Donorystės ir transplantacijų skaičiai Lietuvoje ir Panevėžio bei Šiaulių apskrityse

2017 metų spalio 1 dieną Lietuvoje pritarimą organų donorystei jau buvo pareiškę 24 882 gyventojai (16 280 moterų ir 8602 vyrai).

Organų donorystei yra pritarę 2097 Panevėžio apskrities gyventojai. Iš jų daugiausia – 1116 – pritariančiųjų donorystei gyvena Panevėžyje. Panevėžio rajono gyventojai yra pasirašę 241 pritarimą donorystei, Rokiškio rajono gyventojai – 232 pritarimus, Biržų rajono gyventojai – 203 pritarimus donorystei. Pasvalio rajone organų donorystei pritaria 185, Kupiškio rajone – 120 žmonių.

Utenos apskrityje organų donorystei yra pritarę 797 žmonės. Iš jų daugiausia – 311 – pritariančiųjų donorystei gyvena Utenos rajone. Anykščių rajone donoro kortelę turi 190 žmonių. Molėtų rajone sutikimą donorystei yra pasirašę 88, Ignalinos ir Zarasų rajonuose – po 81 žmogų, Visagine – 46 gyventojai.

Organų donorystei yra pritarę 2382 Šiaulių apskrities gyventojai. Iš jų daugiausia pritariančiųjų organų donorystei – 1258 – gyvena Šiauliuose. Organų donorystei pritaria ir 304 Šiaulių rajono gyventojai, 249 Radviliškio rajono gyventojai, 175 Joniškio rajono gyventojai, 164 Pakruojo rajono gyventojai. Kelmės rajone donoro kortelę turi 119, o Akmenės rajone – 113 žmonių.

Panevėžio apskrities gyventojams šiemet atlikta 12 transplantacijų: 8 mirusių donorų inkstų, 1 – gyvo donoro inksto, 1 – kepenų, 1 – plaučių ir 1 ragenų transplantacija.

Utenos apskrities gyventojams šiemet atliktos 6 transplantacijos: 3 mirusių donorų inkstų, 1 – gyvo donoro inksto, 1 – kepenų ir 1 – ragenos.

Šiaulių apskrities gyventojams šiemet atliktos 5 transplantacijos, visos – mirusių donorų inkstų.

Tikslas – šviesti visuomenę

Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai kasmet, minint šią dieną, siekia šviesti visuomenę, propaguoti organų donorystės idėją.

Svarbiausia, ką kiekvienas turėtų žinoti: organų donorystė įmanoma tik dviem atvejais – jei žmogus gyvas būdamas buvo pasirašęs sutikimą donorystei, arba, jei tokio sutikimo nėra, po žmogaus mirties sutikimą donorystei gali pasirašyti jo artimieji. Todėl raginama pasikalbėti su artimaisiais šia tema, pareikšti savo nuomonę – sutiktų po mirties dovanoti savo organus donorystei ar ne. Atkreipiamas dėmesys, kad organų donoru žmogus gali būti ne tik po mirties (arba konstatavus smegenų mirtį, arba – sustojus širdžiai ir negrįžtamai nutrūkus kraujotakai), bet ir būdamas gyvas – kai savo artimajam gali padovanoti inkstą ar dalį kepenų.

Organų donorystės tema aktuali turi būti kiekvienam žmogui – ne tik transplantacijos laukiančiam ligoniui. Galbūt kada nors šių švietėjiškų pastangų dėka ir Lietuvos visuomenė įsisąmonins tai, ką jau yra suvokę organų donorystėje labiausiai pažengusios Europos šalies – Ispanijos – gyventojai: didelė garbė ir reta galimybė tapti organų ir audinių donoru ir po savo mirties išgelbėti net septynis žmones!

Praėjusią savaitę toks susitikimas buvo surengtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Į jį atvyko minėtų sričių specialistai iš Kauno regiono, taip pat – žmonės po transplantacijų. Kitą savaitę Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai su švietėjiška misija vyks į Klaipėdos regioną.