Panevėžiečių kelionė dviračiais

Rugpjūčio 17 d. Panevėžio klubo „Dviračiai” nariai bendradarbiaudami su Panevėžio „Europe Direct‘ informacijos centru rengia panevėžiečių dviračių žygį naujai nutiestais dviračių takais, aplankant ES Struktūrinių fondų parama sutvarkytus tikslinius objektus.

Registracija į žygį el. paštu klubasdviraciai@gmail.com. Dviratininkai savo žygį pradės Nepriklausomybės aikštėje 11 val., iš čia keliaus į Upytę, kuri XIV amžiuje buvo svarbus gynybinis centras kovose su Livonijos ordinu. Pirmasis sustojimas prie Upytės piliakalnio, kitaip vadinamo Čičinsko kalnu ar Tarnagalos vardu. Piliakalnis lankomas turistų jau vien dėl Čičinsko legendos. Istorinė tikrovė sako, kad Władysławas Sicińskis 1652 m., Abiejų Tautų Respublikai žlungant, pasinaudojęs liberum veto, išardė Varšuvos seimą. XIX a. romantiniai istorikai ieškojo kaltininkų Lenkijos ir Lietuvos valstybės saulėlydžiui ir surado antiherojų Čičinską. Čičinsko asmenybė ir legenda sudomino daugelį rašytojų, mums labiausiai žinomas Maironio ir A. Mickevičiaus sukurtas Čičinsko personažas. Vietos žmonių pasakose Čičinskas ir žiaurus, nuskandinęs mylimą merginą, padegęs miestelį, nušovęs kleboną, ir sumanus, pergudravęs bekepurį raguotąjį, stebinęs neeiliniu apsukrumu, nuovokumu. Vis dėlto legendinis Čičinskas sulaukė bausmės, buvo perkūno nutrenktas, bedievio kūno nepriėmė žemė, todėl jį išbalzamavo ir laikė spintoje Upytės bažnyčios zakristijoje. Kaimo bernai mumiją surado ir tampė po smukles ir vakaruškas. Legendos mini, kad Čičinsko dvaras prasmego į žemę. Kalno šiaurės rytinėje dalyje yra 85 m. ilgio ir 25 m. pločio bei 6 m. gylio įdubimas užpelkėjusiu dugnu. Greičiausiai tai karstinės kilmės griova, davusi pagrindą pasakojimams apie prasmegusius nedorėlio Čičinsko rūmus. Upytės piliakalnis Čičinsko kalnu pradėtas vadinti XVIII–XIX a., kai buvo sukurtas padavimas apie Čičinską. XIII a. čia stovėjo Upytės pilis. Upytės kraštas skyrė Žemaitiją ir Aukštaitiją. Upytės pilies gamtinė padėtis bei įrengimai buvo identiški ir vienalaikiai su Trakų pusiasalio pilimi. Tvirtovė buvo Vešetos ežero saloje, buvo nutiestos kūlgrindos, paruošti arkiniai vartai valtims įplaukti. Manoma, kad Upytės pilis stovėjusi dar XVI a. Ilgainiui Vešetos ežeras virtęs raistu, kuris vėliau nusausintas.

Dviratininkai nuo gražiai sutvarkyto istorinio kalno pasuks į Upytės miestelį. Upytė – viena iš seniausių Panevėžio rajono gyvenviečių, rašytiniame šaltinyje Upytės pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1254 m. Nuo 1413 m. Upytė priklausė Trakų vaivadijai. 1796–1843 m. Upytės apskritis priklausė Vilniaus gubernijai. 1843–1918 m. Upytė įjungta į Panevėžio apskritį ir priklausė Kauno gubernijai. Nuo 1995 m. Upytės seniūnija yra Panevėžio rajone. Miestelyje dviratininkai lankys Linų muziejų, Upytės dvaro svirną. Upytės turizmo infrastruktūra sutvarkyta ES investicijomis, stovi pavėsinės, yra stalai, suolai, laužavietės, šiukšlių dėžės, lauko tualetai.

Po pietų dviratininkai vyks į Krekenavą, apžiūrės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baziliką. Bažnyčia pastatyta 1901 m. pagal J. Golinevičiaus projektą, čia saugomas garsusis Dievo Motinos paveikslas, 1915-1918 metais Krekenavos klebonijoje gyveno ir kūrė Maironis. Krekenavos šventovė 2009 m. kovo 11 d. sujungta ypatingos giminystės dvasiniais ryšiais su Popiežiškąja didžiąja Marijos Bazilika Romoje. Tai pirmoji Lietuvoje ir kol kas vienintelė dukterinė šios Bazilikos šventovė, įrašyta į Bazilikos lentas kaip filija. 2011 m. rugpjūčio 15 d. per Žolinę popiežiaus Benedikto XVI sprendimu Krekenavos bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos statusas. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos restauracijai ir pritaikymui viešojo vartojimo tikslams iš Europos regioninės plėtros fondo gauta 100 procentų reikalingų lėšų projekto įgyvendinimui.

Krekenavos regioniniame parke bus galima užkopti į 30 metrų aukščio apžvalgos bokštą, pasigrožėti Nevėžio slėniu su senvagių virtinėmis. Dar nepavargę dviratininkai galės išbandyti tris žiedinius dviračių maršrutus (maršrutai pasirinktinai nuo 17 iki 33 km ilgio).

Dviratininkų žygis bus baigtas Krekenavoje, dar reikės grįžti į Panevėžį. Šia kelione Panevėžio klubo „Dviračiai” nariai ir kelionės dalyviai paragins grožėtis Lietuvos kraštovaizdžiu, naudoti dviratę transporto priemonę, taip prisidėti ne tik prie aplinkos saugojimo, bet ir savo sveikatos gerinimo, puikios savijautos palaikymo.

Panevėžio „Europe Direct“ informacijos centras

Panevėžio klubas „Dviračiai”