Panevėžiečiai šokiruoti: medžiai kertami nepaisant juose perinčių paukščių (papildyta)

Lietuvoje ir toliau nerimsta aistros dėl šalies miestuose kertamų medžių. Savivaldybės kaip susitarusios pavasarį ėmėsi tvarkyti savo centrines viešąsias erdves šalinant krūmynus bei senus, neretai ir ligotus medžius.

Gegužės 28-ąją, antradienį, socialiniuose tinkluose išplito panevėžiečio Edmundo Mackevičiaus užfiksuoti vaizdai. Vyro nuotraukos spaudžia širdį – jose negailestingai iškirsti medžiai centrinėje Panevėžio miesto aikštėje ir savo namus praradę paukšteliai.

„O apie mažus paukščiukus niekas nepagalvoja, juk tie medžiai buvo jų namai...“, – šalia nuotraukų rašo E. Mackevičius.

Anksčiau išplatintame pranešime Panevėžio miesto savivaldybė aiškino, jog medžiai Laisvės aikštėje kertami dėl to, kad jie yra sergantys, susodinti per tankiai ir išaugę netaisyklingai.

„Išsamią augmenijos analizę atlikę profesionalūs dendrologai konstatavo, kad aikštėje tėra 4 rūšių medžiai: ąžuolai, liepos, kaštonai, eglės, – savo internetinėje svetainėje antradienį skelbė Savivaldybė. – Daugelis medžių susodinti per tankiai, todėl prastai suformavo lajas, jos suspaustos ir netaisyklingos. Kita vertus, turintieji gražias lajas negali išryškėti, būti labiau matomi ir džiuginti akį, kadangi juos gožia priešais augantys medžiai. Todėl siekiant didesnės estetikos būtina retinti susodintus per arti vienas kito. Tada atsivers gražiausių formų ąžuolai, simetriškas lajas augins liepos, kaštonai. Dar didesnė dabartinės aikštės augmenijos problema – kamienų puviniai, atviros drevės, keršakandės, keliantys grėsmę pasvirę medžiai. Specialistai tokius pasiūlė šalinti.“

Miesto valdžios siekis atverti aikštės grožį sveikintinas, tačiau sunerimę gyventojai socialiniuose tinkluose klausia, ar tikrai buvo būtina medžius kirsti paukščiams jautriu laikotarpiu.

Aktyvūs panevėžiečiai taip pat jau spėjo išplatinti kvietimą mobilizuotis gamtai neabejingus miesto gyventojus.

„Dėmesio! Kviečiame nepritariančius nebūtinam ir skubotam medžių kirtimui Laisvės a. ir kituose miesto parkuose atvykti šį ketvirtadienį į miesto Tarybos posėdį palaikyti žaliojo protesto. Posėdžio pradžia - 9 val., vieta - miesto savivaldybės III a. salė“, – kvietimu dalijasi Lietuvos žaliųjų partijos Panevėžio skyriaus lyderė Gema Umbrasienė. Tiesa, dalies panevėžiečių manymu, ketvirtadienį protestuoti jau gali būti per vėlu – esą antradienį pjūklai aikštėje burzgė iki pat vėlyvo vakaro, tad veikti reiktų jau trečiadienį.

Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji specialistė Vita Bubliauskaitė perdavė naujienų portalui Etaplius.lt savo, kaip Laisvės aikštės projekto vadovės, komentarą: „Prieš pradedant Laisvės aikštės želdinių projektavimą, buvo atlikti profesionalūs dendrologiniai vertinimai, kuriuos atliko gamtosaugos srities specialistai. Analizės metu buvo atliekamas išsami vietos faunos ir floros situacija. Pažymėtina, kad jais remiantis buvo suformuota nauja aikštės želdinių koncepcija. Siekiant pagerinti esamų želdinių augimo sąlygas, buvo atliekami prastos būklės medžių kirtimo darbai.

Teisės aktais nėra aiškiai apibrėžti reikalavimai dėl miesto teritorijoje atliekamų medžių genėjimo ar kirtimo darbų paukščių perėjimo metu. Tokiu atveju yra laikomasi proporcingumo ir protingumo principo atliekant medžių genėjimo darbus. Prieš išduodant leidimą atlikti sanitarinį želdinių kirtimą, kartu su skyriaus specialistais, atsakingais už želdinių apsaugą ir priežiūrą, projektuotojais bei kitomis suinteresuotomis pusėmis, buvo organizuojama atsakinga želdinių apžiūros komisija, kurios metu buvo fiziškai apžiūrėtas kiekvienas medis, pakartotinai įsitikinta medžių būklė ir vietos natūralios aplinkos faktoriai. Paukščių lizdų ar buveinių želdinių vertinimo metu nebuvo užfiksuota. Apžiūros metu buvo ieškoma galimybių želdinius išsaugoti ir tik itin prastos ar kritinės būklės želdinius buvo leistina šalinti. Tokiu būdu, buvo skirtas didžiulis dėmesys, siekiant geros būklės želdinius tinkamai integruoti atsižvelgiant į Laisvės aikštės projekto sprendinius ir esamą želdinių situaciją.

Leidimas kirsti arba genėti medžius yra išduodamas metų laikotarpiui, tiksliai neapibrėžiant kirtimo darbų atlikimo laiko. Net ir esant paukščių perėjimo periodui, miesto gyventojai taip pat aktyviai atlieka savo želdinių kirtimo ar genėjimo darbus privačiose valdose, o šis atvejis nėra išimtis."