Pandemija neatbaidė tautiečių nuo darbo užsienyje: ieško ilgalaikių įsidarbinimo galimybių

Įdarbinimo užsienyje agentūrų atstovai sako, kad nors norinčiųjų išvykti į užsienį gretos kiek praretėjo, lietuviai vis dar noriai keliauja dirbti svetur. Negana to, pastebima tendencija, kad pandemijos laikotarpiu orientuojamasi į ilgalaikį darbą užsienyje. Tuo tarpu Užimtumo tarnybos atstovė pažymi, kad būtent praėjusių metų pabaigoje buvo pastebimas intensyvesnis grįžusių iš užsienio asmenų domėjimasis darbu Lietuvoje.

Įdarbinimo užsienyje agentūros „Emigra“ vadovas Algirdas Zazas Eltai teigė, kad prasidėjus naujiems metams, lyginant su 2020 metų sausio mėnesiu, galima pastebėti, jog norinčių vykti dirbti į užsienį yra šiek tiek mažiau.

„Lyginant, ar jų daugiau, ar mažiau šiemet, tai turbūt neišvengiamai jų yra truputėlį mažiau. (...) Mus veikia tiek sezoniškumo, tiek koronaviruso įtaka. Norinčiųjų išvažiuoti skaičius kritęs, bet tai yra natūralu. Visgi lyginant šiuos mėnesius su praėjusių metų mėnesiais negalima sakyti, kad bendras vidurkis būtų ženkliai kritęs“, – tikino jis.

A. Zazas pažymėjo, kad daugelis darbų, siūlomų užsienyje, yra sezoniniai, o būtent po Naujųjų metų užsakymų paprastai sumažėja.

„Daugelis darbų užsienyje yra sezoniniai. Iš esmės sausio – vasario mėnesiais darbdaviai užsienyje turi mažiau užsakymų, (...) ir kadangi mažėja užsakymų naujokai nepriimami. Taigi reklamuojame mažiau darbų, tad pritraukiame ir mažiau klientų. O šiuo metu apskritai reklamuojame ir mažiau šalių, ir mažiau darbų, ir dar po COVID-19 pandemijos šydu“, – kalbėjo jis.

Anot A. Zazo, sumažėjusią darbų užsienyje pasiūlą lėmė ir Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES.

„Mūsų įmonė koncentruojasi į ganėtinai platų spektrą šalių, (...) tačiau įsigaliojus „Brexit“ iš jo teko išbraukti Jungtinę Karalystę, Šiaurės Airiją. Šiuo atveju kyla gana daug neaiškumų, galimybės naujai ten vykti truputį apribotos. Tad iš šios srities praradome dalį galimybių įdarbinti žmones. Vėlgi ir COVID-19 daro savo, nors nėra taip tragiška, kaip buvo pandemijos pradžioje. Tačiau bendroje statistikoje išvykstančių dirbti svetur yra mažiau“, – sakė jis.

Visgi A. Zazas pažymėjo, kad žmonės jau priprato prie pandemijos sąlygų, tad nėra linkę persigalvoti viruso plitimui vienu ar kitu metu šalyse suintensyvėjus.

„Persigalvojama dažniau buvo pirmo karantino metu. Dabar žmonės daugiau mažiau prisitaikę prie situacijos, tuo labiau kad ir sienos yra atidarytos. (...) Jau kurį laiką gyvename su koronavirusu, tad nėra taip, kad dažnai būtų persigalvojama. Pirmojo karantino metu buvo daugiau tokių atvejų“, – kalbėjo A. Zazas.

Tuo tarpu tarptautinės įdarbinimo įmonės „Headex Group“ Atrankų departamento vadovė Toma Stonkienė teigė, kad susidomėjimas darbu užsienyje neslopsta, negana to pastebima tendencija, kad dažniau pandemijos laikotarpiu ieškoma ilgalaikio darbo užsienyje.

„Kandidatų susidomėjimas darbu užsienio projektuose tikrai išlieka. Kadangi darbo pasiūlymų turime įvairių: tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių, pastebime, kad šiomis dienomis darbo ieškantys žmonės labiau orientuojasi į ilgalaikius projektus. Ne paslaptis, kad viena iš šio apsisprendimo priežasčių – pandeminė situacija“, – kalbėjo ji.

Visgi T. Stonkienė pažymėjo, kad pasaulyje sparčiai plintant COVID-19 virusui atsirado ir žmonių, kurie planavo vykti padirbėti į užsienį, tačiau apsigalvojo ir nusprendė pasilikti Lietuvoje.

„Taip, tokių tikrai atsirado. Saugumas – vienas iš bazinių žmogaus poreikių, todėl apsisprendusieji nevykti į užsienį šiuo laikotarpiu galės tą padaryti ir vėliau“, – tikino ji.

Nepaisant epidemiologinės situacijos pasaulyje ir Europoje, didesnio grįžtančiųjų dirbti į Lietuvą srauto nepastebėta, tikino T. Stonkienė.

„Didesnės grįžtančių dinamikos dėl prasidėjusios pandemijos neužfiksavome. Juolab kad stengiamės operatyviai reaguoti į PSO rekomendacijas ir maksimaliai užtikrinti saugumą tiek gyvenamuosiuose darbuotojų būstuose, tiek darbo vietose“, – Eltai sakė ji.

Užimtumo tarnyba: sulaukiama daugiau paklausimų dėl grįžimo iš JK

Komentuodama grįžusių iš užsienio lietuvių nedarbą, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė teigė, kad šį aspektą sunku vertinti dėl pasikeitusios registravimosi Užimtumo tarnyboje tvarkos. Pandemijos metu į Užimtumo tarnybą asmenys registruojasi savarankiškai, todėl pastebima, kad ne visi jie linkę pažymėti, kad prieš tai dirbo užsienyje.

„Registruodami darbo neturintį žmogų tiesiogiai Užimtumo tarnyboje teiraujamės, ar jis pastaruoju metu dirbo užsienio valstybėje. Kadangi karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu darbo ieškantys asmenys registruojasi patys internetu arba telefonu, ne visi jie linkę pažymėti, kad dirbo užsienyje.

Tad palyginimas su ankstesniais metais nėra visiškai tikslus, ir tikėtina, kad būtent dėl šios priežasties pernai, palyginti su 2019 metais, beveik dvigubai mažiau asmenų nurodė, jog dirbo užsienyje – jų skaičius nesiekė 2 tūkst.“, – Eltai teigė ji.

Visgi M. Jankauskienė pažymėjo, kad didesnis grįžusiųjų iš užsienio susidomėjimas darbo paieškomis Lietuvoje buvo pastebėtas 2020 metų pabaigoje.

„Užimtumo tarnybos visuose klientų aptarnavimo skyriuose metų pabaigoje, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, buvo pastebimas intensyvesnis grįžusių iš užsienio asmenų domėjimasis registracija ir darbo paieška. Vilniuje daugiau kreipėsi ne tik dirbusių kitose šalyse asmenų, bet ir mokslus baigusių užsienyje“, – sakė ji.

Tuo metu pastebėtas ir didesnis domėjimasis grįžimo iš Jungtinės Karalystės sąlygomis bei galimybėmis Lietuvoje, teigė M. Jankauskienė.

„Daugelyje klientų aptarnavimo skyrių sulaukta gerokai daugiau skambučių ir elektroninių paklausimų dėl grįžimo iš JK. (...) Tad galima daryti prielaidą, kad „Brexit“ daliai emigrantų nulėmė sprendimą grįžti gyventi į Lietuvą“, – sakė specialistė.

Tarp iš užsienio grįžusių ir nusprendusių kreiptis į Užimtumo tarnybą lietuvių, anot M. Jankauskienės, beveiks kas trečias ieškojo nekvalifikuoto darbo.

„Daugiausiai į Užimtumo tarnybą kreipėsi jaunimas iki 29 metų ir 30-49 metų amžiaus asmenys. Beveik kas trečias darbo neturintis emigrantas ieškojo nekvalifikuoto darbo. Apie 18 proc. buvo kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, apie 13 proc. – specialistai“, – sakė atstovė spaudai.

„Didesnioji grįžtančiųjų dalis (apie 60 proc.) neturi įgiję jokios profesijos ir emigracijoje dirbo nekvalifikuotus darbus gamyklose, žemės ūkyje, sandėliuose, statybose“, – pridūrė ji.

M. Jankauskienė pažymėjo, kad žemesnės kvalifikacijos asmenys, norintys įsidarbinti Lietuvoje, dažnai tikisi didesnio atlygio, lygindami jį su tuo, ką gaudavo užsienyje.

„Aukštesnės kvalifikacijos asmenys įsidarbina gana greitai ir sėkmingai. Žemesnės kvalifikacijos asmenims įsidarbinti yra sudėtingiau, jie tikisi didesnio atlyginimo, kadangi lygina su gautu emigracijoje“, – teigė ji.

Vertindama, ar galima tikėtis, jog atslūgus COVID-19 pandemijai padidės emigruojančiųjų mastai, M. Jankauskienė sakė, kad jau šiuo metu dalis grįžusiųjų į Lietuvą teigia esą pasiruošę išvykti vėl susidarius palankesnėms aplinkybėms.

Anot jos, dažniausios asmenų išvykimo kryptys – Vokietija, Olandija, Skandinavijos šalys, o labiausiai tautiečius domina darbas pramonės, miškininkystės, žemės ūkio, statybos sektoriuose.

ELTA