Panaikinus Žemės ūkio rūmų įstatymą, Lietuva liks be balso ES

Valdančiajai „Nemuno aušrai“ bei dar dviem parlamentarams siūlant panaikinti Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) įstatymą, jų vadovai sako, kad Lietuva dėl to netektų jų atstovo  Europos Sąjungoje (ES), be to, neliktų organizacijos, kuri gintų smulkių ir jaunų ūkių interesus.

Rūmų atstovai pabrėžia, jog organizacija iš valstybės biudžeto nefinansuojama, kaip teigia pataisų iniciatoriai.

„Žemės ūkio rūmų įstatymo panaikinimas reikštų tai, kad (...) nebeturėtume statuso ES atstovauti (Lietuvai – BNS) tam tikrose organizacijose, kuriose vienas iš pagrindinių reikalavimų yra turėti skėtinės organizacijos statusą“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

„Tai skamba destruktyviai. Visos organizacijos tiek Lietuvoje, tiek ES turi klasikinį modelį, kai mes kaip platforma turime atstovauti tam sektoriui tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu“, – kalbėjo organizacijos pirmininkas Arūnas Svitojus.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas tikino, kad ŽŪR yra „visur pripažįstama tarptautinė platforma“, turinti ryšius visoje ES.

„Nemuno aušros“ frakcijos nariai, taip pat Kaimo reikalų komiteto pirmininkas demokratas Kęstutis Mažeika bei „valstietis“ Valius Ąžuolas, siūlo pripažinti netekusiu galios Žemės ūkio rūmų įstatymą.

„Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir K. Mažeika anksčiau BNS aiškino, jog panaikinus įstatymą, iš biudžeto nebebūtų numatomas ŽŪR finansavimas, kuris kasmet siekia po maždaug trečdalį milijono. 

Vis dėlto V. Buivydas pabrėžė, kad jokių biudžeto lėšų ŽŪR negauna jau dvejus metus.

„Paskutinius dvejus metus atskiro finansavimo iš biudžeto negauname. Todėl informacija, kurią pateikė Seimo nariai, yra klaidinanti. Taip buvo prieš dvejus metus. Finansavimas nutrauktas prie Kęstučio Navicko (tuometinio žemės ūkio ministro – BNS). Metinė suma buvo apie 300 tūkst. eurų, bet tokio finansavimo rūmai nebegauna“, – BNS teigė V. Buivydas.

Balso neteks smulkieji, jaunieji ūkininkai

Pasak V. Buivydo, rūmai kelia smulkesniems, jauniesiems ūkiams aktualius klausimus, kurių neakcentuoja stambiuosius ūkininkus vienijanti Žemės ūkio taryba.

„Paramos koncentracija labai susiaurėjusi į vienas rankas, 20 proc. ūkių gauna 80 proc. paramos“, – sakė A. Svitojus.

V. Buivydo teigimu, tarp tokių klausimų – neveikiančios tvarkos dėl 500 hektarų žemės įsigijimo ribojimo tobulinimas, teisingesnis paramos ūkininkams pasiskirstymas.

„Rūmai vienija ir bendruomenes, vietos veiklos grupes, amatininkus, miško savininkus, žemių savininkus. Jų struktūra yra daug didesnė (nei Žemės ūkio tarybos – BNS)“, – kalbėjo vienas organizacijos vadovų.

„Priėjom lygį, kada platformą, kuri užaugino ne vieną jauną ūkininką, norima sunaikinti siekiant asmeninių interesų“, – pridūrė jis.

Lietuvos šeimos ūkių sąjungos pirmininkė Eglė Markevičiūtė sakė, kad jaunieji ūkininkai „bijo atvirai išsakyti savo skaudulius, nes bijo, kad su jais gali būti susidorota“.

„Esame mažiausi, jautriausi, labiausiai pažeidžiami. Mūsų balsas be ŽŪR būtų labai menkai girdimas, (...) jie mums gyvybiškai svarbūs“, – kalbėjo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė. Pasak jos, ŽŪR konsultuoja jaunimą, kuris nori pradėti ūkininkauti.

ŽŪR ketvirtadienį susitiks su Lietuvoje viešinčiu už žemės ūkį ir maisto sektorių atsakingu Europos Komisijos nariu Christopheriu Hansenu (Kristoferiu Hansenu), kuriam pateiks savo pastabas.

Valstybės kontrolė anksčiau buvo pripažinusi, kad ŽŪR veikla finansuojama pagal istoriškai susiklosčiusią tradiciją, o rūmų veiklą reglamentuojančiame įstatyme, kuris nekeistas nuo jo priėmimo 1997 metais, nenurodomos konkrečios funkcijos, už kurių vykdymą skiriamos valstybės biudžeto lėšos.

Tuo metu atlikusi 2017 metų finansinių metų valstybinį auditą, Valstybės kontrolė išreiškė abejonių, ar 364 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, skirtų ŽŪR vykdomai priemonei „Žemdirbių savivaldos stiprinimas“, buvo panaudota tikslingai ir sukūrė apčiuopiamą naudą.