Paminėta Birutės Anelės Kėdikienės sukaktis

Rugpjūčio 21 d. savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, vicemeras Vaidotas Židanavičius ir Ignalinos miesto seniūnas Valentinas Rumbutis pasveikino Ignalinoje gyvenančią Birutę Anelę Kėdikienę 95-ojo gimtadienio proga.

Pažiūrėjus į moterį ir pabendravus, labai suabejoji, ar skaičiai nemeluoja. Todėl meras ir linkėjo sukaktuvininkei slapčiausiose širdies kertelėse saugomų svajonių išsipildymo, o jų Birutė neabejotinai turi.

Gimė ir augo Birutė Bubniuose, Širvintų rajone. „Kokia graži vaikystė buvo“, – su nostalgija vis atsidūsta moteris. Šeimoje augo su broliu, kuris jau į amžinybę palydėtas. Tėvelis buvo labai muzikalus, grojo smuiku, net kaip vestuvių muzikantas buvo kviečiamas, mama irgi turėjo labai gražų balsą. Taigi ir Birutė paveldėjo iš tėvelių muzikalumą, polinkį į meną.

Netrūko Birutei ir gabumų. Pradėjusi lankyti mokyklą, netrukus buvo perkelta į antrą skyrių, paskui baigė progimnaziją ir išvyko į Vilnių studijuoti dabartinėje Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, mokėsi dainavimo. Tačiau šeimai buvo sunku išlaikyti mergaitę Vilniuje, nuomoti būstą, todėl Birutė grįžo namo ir baigė gimnaziją. Matyt, taip likimo buvo lemta, nes čia, toje pačioje klasėje, sutiko savo gyvenimo žmogų ir baigusi mokslus 1950 m. už jo ištekėjo. Jauna šeima išvyko gyvenimo kurti į sostinę. Su vyru užaugino du sūnus – Gintautą ir Renaldą, džiaugiasi dviem anūkais ir proanūkiais.

Birutė Kėdikienė visą gyvenimą dirbo kultūros srityje: Turizmo taryboje, Lietuvos kultūros darbuotojų profsąjungos komitete. Studijavo darbo ekonomiką, tačiau dėl ligos studijų nebaigė. Dirbdama lankė Teatro draugiją ir nusprendė jėgas pabandyti čia. Taigi tapo Teatro draugijos konsultante, buvo atsakinga už ryšius su užsieniu. Profesinę karjerą baigė Skaičiavimo centre, kur dirbo kadrų inžiniere. Pašnekovė sakė: „Gyvenimas nuostabus. Visada turėjai būti pasitempęs, gražiai atrodyti, lankytis teatruose“. Tas įprotis niekur nedingo. Ir šiandien Birutė spindi elegancija, žavi savo subtiliu skoniu buityje, aprangoje, paveiksluose.

Moteris turi ypatingą pomėgį – siuvinėja paveikslus. Kaip pati sako, visa kūryba kyla iš sąmonės, nieko nekopijuoja. „Mažuosius gobelenus ėmiau siuvinėti nejučia, neturėdama jokio užmanymo ar eskizo, tiesiog pasikliaudama fantazija, spalvų žaismu, taip kaip vedė ranka“, – rašo savo kūrybos pristatyme. O darbų išties nemažai. Buto sienas puošia jos siuvinėti gobelenai. 2023 metais B. Kėdikienė buvo priimta į Tautodailininkų sąjungą, jos darbai eksponuoti Lietuvos Respublikos Seime, Sporto rūmuose. Meras pasiūlė juos pristatyti Ignalinos bendruomenei, surengti parodą. Birutė kuria ir eiles, jau išleido 3 eilėraščių knygeles. Jose  įprasminta gyvenimo filosofija, ilgo ir turtingo gyvenimo patirtis ir išmintis.

Birutė mėgo linksmą gyvenimą, visada norėjo bendrauti, dainuoti. Iš atminties išplaukia prisiminimas, kai per pietų pertrauką užbėgus pas mamą pavalgyti ir kitame kambaryje broliui uždainavus, ji irgi prisijungė, paskui pritarė mama. Taip likusią pertraukos dalį visi ir dainavę. Tokių akimirkų buvę ir daugiau.

Su meile moteris kalba apie bendravimą su Ignalinoje gyvenančia teatro režisiere Jolanta Narbutaitiene ir jos broliu Vaidu, kurio iš kariuomenės rašytus laiškus saugo ir šiandien. „Jie man kaip anūkai, tik ne kraujo ryšio“, – sako moteris.

Šiandien moteris irgi visai nenuobodžiauja: skaito knygas, kaip pati sako, mėgsta protingas, filosofines, sprendžia kryžiažodžius, žiūri televizorių: labai mėgsta įvairias viktorinas, domisi politika, jai rūpi, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje.

Ne viskas gyvenime buvo vien rožėmis klota. Sušlubavus sveikatai, patyrus kelias operacijas, teko atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį. Tačiau gelbsti būdo stiprybė, darbas su savimi ir kūryba. Taip gražiai sūnaus paglobojama leidžia dienas Birutė savo gražiai sutvarkytuose, labai jaukiuose ir šiltuose namuose. Moteris labai džiaugėsi svečių vizitu ir dėkojo už parodytą dėmesį.