Pamestas asmens tapatybės dokumentas tapo machinacijų įrankiu

Dėl sukčiavimo pričiuptas 39 metų šiaulietis teisėsaugai nurodė keistoką savo nusikalstamos veikos motyvą – patikrinti, kiek ir ko galima nuveikti su svetima mokėjimo kortele, kaip veikia įmonių kontrolės sistemos. Toks „eksperimentas“ vyrui baigėsi nekaip. Jis pateko į policijos akiratį ir jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo bei neteisėto asmens dokumento įgijimo, laikymo ir panaudojimo.

Nusikalstamų veikų, dėl kurių nukentėjo net aštuoni žmonės, darymą eksperimentu pavadinti neišeina. Juo labiau, kad šiaulietis tyrėjams „pakišo“ niekuo dėtą žmogų, kurį ištiko šokas, kai jis vieną dieną sužinojo, jog yra vienos įmonės savininkas, pardavinėjantis žaidimų konsoles, tačiau jų pirkėjams neišsiunčiantis, kad mobiliųjų telefonų salone yra paėmęs mobilaus ryšio telefoną ir už gaunamas paslaugas nemoka, kad dėl jo nusikalstamos veikos keletoje Lietuvos miestų pradėti aštuoni ikiteisminiai tyrimai.

2020 metų gruodžio pabaigoje ir 2021 metų sausio pradžioje į Lietuvos policijos komisariatus pradėjo plaukti pareiškimai asmenų, susigundžiusių mažesne nei rinkos kaina internetu įsigyti žaidimų konsolę „Playstation 5“. Žmonės buvo girdėję apie grėsmę būti apgautiems internete, todėl, prieš pervesdami pinigus, jie pasitikrindavo, į kieno sąskaitą jiems nurodyta daryti pervedimus. Sąskaita buvo atidaryta įmonės „A“ vardu. Pasikliaudami internete rasta informacija, kad, ši įmonė veikia jau daug metų, jie drąsiai ir be abejonių už žaidimo konsolę pervesdavo 590 eurų. Deja, viskas baigdavosi tuo, kad pirkėjai prekės negaudavo, o pardavėjo telefonas būdavo išjungtas.

Nukentėjusiųjų nurodytos vienodos įvykių aplinkybės leido manyti, jog visi sukčiavimo atvejai gali būti atlikti vieno ir to paties asmens. Todėl ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vieną ir priimtas sprendimas juos pavesti atlikti Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui. Pradžioje tyrimas neatrodė sudėtingas, nes pareigūnai netruko išsiaiškinti, kas gi yra įmonės savininkas, tad ir įtarimas dėl sukčiavimo krito ant jo.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad įmonės vadovas naudojasi vieno ryšių ir telekomunikacijų salono paslaugomis, tačiau už jas nemoka. Už suteiktas paslaugas jis buvo įsiskolinęs beveik 300 eurų.

Taip pat paaiškėjo, kad įmonė „A“ buvo įsigyta nuotoliniu būdu per 5 sandorius. Pasirodo, kad, kai parduodama iki 25 proc. UAB-ės akcijų, pirkimo-pardavimo sutartys gali būti sudaromos rašytine forma ir tokiu atveju nereikia vykti pas notarą, įmonės pardavimas vyksta, pasirašant dokumentus nuotoliu.

Tyrėjai nustatė, kad bendrovės vadovas UAB-ėje „Paysera LT“ turi nuotoliu atidarytas dvi banko sąskaitas savo vardu ir dvi sąskaitos yra įmonės „A“ vardu. Atidarant sąskaitą nuotoliniu būdu, reikia pateikti asmens dokumento nuotrauką ir pasidaryti asmenukę realiu laiku banko programoje. Ir čia pareigūnų laukė staigmena – palyginę asmenukių nuotraukas, darytas, atidarant sąskaitas, ir gyventojų registre esančias įtariamojo nuotraukas, buvo akivaizdu, kad tai – ne tas pats asmuo. Pareigūnai suprato, kad jų vadinamas „įtariamasis“, ko gero, nėra tikrasis įtariamasis. O palyginti sąskaitas atidariusio asmens ir sukčiaujant gautus pinigus bankomate išgryninusio asmens nuotraukų galimybės nebuvo, nes tuo metu buvo karantinas ir iš bankomato pinigus ėmęs vyras dėvėjo veido kaukę bei buvo su gobtuvu. Tad nuspręsta šiaulietį, kurio vardu buvo atidarytos sąskaitos ir įregistruota įmonė, išsikviesti apklausai. Paaiškėjo, kad jis savo asmens tapatybės kortelę prieš keletą metų yra pametęs. Vyras nei su mobiliųjų telefonų salonu, nei su banko sąskaitomis, nei su įmone „A“ jokių reikalų neturėjo. Be to, kai Šiauliuose buvo išgryninti sukčiaujant įgyti pinigai, vyro mieste nebuvo.

Tyrėjai nurijo karčią nesėkmės piliulę, tačiau kapituliuoti nesiruošė. Asmens nuotraukas, gautas iš banko sąskaitų atidarymo metu, jie išsiuntinėjo kolegoms į visus Lietuvos policijos komisariatus, kalinimo įstaigas, probacijos įstaigų darbuotojams, Šiaulių miesto švietimo įstaigoms, žiniasklaidai. Tačiau niekas asmens iš nuotraukos neatpažino. Tik po trečio nuotraukų paviešinimo, tunelio gale įsižiebė šviesa – tyrėja sulaukė informacijos, jog galimai nuotraukose esantis asmuo dirba vienoje įmonėje, išgirdo jo vardą ir pavardę.

Nutarta šio asmens darbo ir gyvenamojoje vietose atlikti kratas. Po kratos darbovietėje, policijos pareigūnai išvyko į įtariamojo butą. Ir čia jų vėl laukė nesėkmė, nes įtariamojo darbovietės vadovas apie kratas telefonu pranešė jo žmonai. Tad krata rezultatų nedavė, nes, įėję į butą, policijos pareigūnai pajuto stiprų popieriaus degėsio kvapą. Kilo įtarimas, kad žmona galėjo sudeginti įkalčius, tačiau to įrodyti galimybės nebuvo, nes jokie deginto popieriaus ar kitų daiktų likučiai nebuvo rasti. O pats įtariamasis kaltę kategoriškai neigė.

Tik dar kartą apsilankius įtariamojo darbovietėje, ledai pajudėjo: į tyrėjų akiratį pateko bliuzonas, kuris buvo lygiai toks pat, kaip ir sąskaitas „Paysera LT“ atidariusio asmens nuotraukoje. Buvo atliktas vaizdo tyrimas – įtariamasis nufotografuotas ir jo nuotraukos išsiųstos specialistams palyginti su UAB „Paysera LT“ pateiktomis nuotraukomis. 2021 m. lapkričio pabaigoje gauta specialistų išvada tyrėjus nudžiugino – konstatuota, kad nuotraukose yra vienas ir tas pats asmuo. Tačiau įtariamasis ir toliau savo kaltę neigė, kiekvienam surastam įrodymui sukurdamas pasiteisinimą. Bet viena tyrėjos pastebėta detalė įtariamąjį vis dėlto privertė prisipažinti.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi jauna pareigūnė, dar ir dar kartą žvelgdama į „Paysera LT“ pateiktas nuotraukas, atkreipė dėmesį į nuotraukoje besimatantį individualios gamybos spintos kampą bei gipsinėse lubose esantį įskilimą ir nusprendė dar kartą nuvykti į įtariamojo namus. Čia ji pastebėjo tą pačią nuotraukoje matytą spintą bei analogišką įskilimą gipsinėse lubose. Į tą faktą ji atkreipė įtariamojo dėmesį ir išeidama lakoniškai tarė: „Kai apsispręsit duoti parodymus, paskambinkit“.

Įtariamojo prašymo priimti apklausai pareigūnė sulaukė, vos grįžusi į komisariatą. Šiaulietis prisipažino gatvėje radęs asmens tapatybės kortelę ir sumanęs to asmens vardu įsigyti įmonę. Anot jo, kadangi jis yra kompiuterinių technologijų specialistas, todėl jam buvo įdomu patikrinti, kaip veikia sistema, ar išvis ji veikia. Pasirodo, kontrolės sistemos įmonėse neveikia. Įmonę svetimu vardu šiaulietis įsigijo internetu, dokumentus pasirašydamas elektroniniu paštu. Be problemų pavyko ir ne savo vardu atsidaryti banko sąskaitas, nors vyras buvo visiškai nepanašus į tikrąjį asmens tapatybės kortelės savininką. Sulaukęs tokios sėkmės, vyras tęsė „įmonių sistemos patikrą“. Nuvykęs į ryšių bei telekomunikacijos saloną ir pateikęs rastą dokumentą, jis be kliūčių gavo abonentinį numerį kito asmens vardu.

Toliau sekė skelbimai interneto portale apie parduodamas „Playstation 5“ žaidimų konsoles, kurių iš tikrųjų net neturėjo ir neketino parduoti. Iš aštuonių pigiomis žaidimų konsolėmis susigundžiusių asmenų jis sukčiaudamas pasisavino 4720 eurų.

Siekdamas sušvelninti savo nusikalstamo veikos aplinkybes, įtariamasis iš karto po apklausos, tą pačią dieną, visiems nukentėjusiesiems grąžino iš jų neteisėtai pasisavintus pinigus ir apmokėjo įsiskolinimą ryšių bei telekomunikacijos salonui.

Kadangi šiaulietis nebuvo teistas, Šiaulių apylinkės teismas jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatydamas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą bei paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.