Pamąstymai apie mokytojų streiką

Man labai patiko Virginijos Vilimienės „Vakarų Lietuvoje“ pareikštos mintys: „Reikalavimams, kuriuos pedagogai kelia, pritariu, tačiau ne metodams, kuriais siekiama tų reikalavimų įgyvendinimo.“ Galiu pasakyti tą patį: pripažįstu etatinio atlyginimo programos trūkumus, šios programos įvedimo klaidas, netinkamą Švietimo ir mokslo ministerijos (ir Vyriausybės) reagavimą į pasipylusias pastabas jau rugpjūčio mėnesį. Pripažįstu, kad maži mokytojų atlyginimai, bet negaliu teigiamai vertinti įvykusio neterminuoto streiko svarbiausia dėl to, kad buvo nuskriausti niekuo nekalti moksleiviai – daugiau nei mėnesį dėl streikuojančių mokytojų jiems nevyko pamokos.

Deja, apie šitą žalą tiek streiko metu, tiek jam pasibaigus beveik nebuvo kalbama. Tik žurnalistai vis klausinėjo, kada baigsis streikas, tačiau niekas jiems neatsakė. Skaičiuojant streiko pasiekimus, kalbama apie ruošiamą etatinio apmokėjimo programos keitimą, atkreiptas dėmesys į mokyklų problemas, paaukotos lėšos streikuojančių mokytojų atlyginimams, o kaltę už neįvykusias pamokas tikriausiai bus bandoma suversti oponentams – Vyriausybei, tiksliau sakant, premjerui, kuris dažniausiai buvo kaltinamas, kad nevykdo streikuotojų reikalavimų. Vienintelis reikalavimas atleisti iš ministrės pareigų J. Petrauskienę buvo įmanomas įvykdyti nedelsiant, ir tai buvo padaryta, bet tai streiko nenutraukė. Visi kiti reikalavimai priklausė ne tik nuo premjero, bet ir nuo kitų institucijų: mokyklas steigia ir uždaro savivaldybės, lėšas skirsto Seimas ir, aišku, šitos procedūros trunka nemažai laiko. Be to, tos problemos labai sudėtingos. Vidutinį mokinių skaičių klasėse sumažina mažos kaimo mokyklėlės, bet labai sunku jas uždaryti, nes tai vienintelis kultūros židinys tame kaime, nes nepatogu mažą vaiką vežti toli nuo namų. Gal kitais metais į tą mokyklėlę ateis daugiau vaikų? Gal teisus premjeras S. Skvernelis, siūlydamas palikti mažas pradines mokyklėles kuo arčiau namų, o penktokus jau vežti į didesnes mokyklas. Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė informaciją, kad mokinių skaičiaus mažinimas klasėse iš valstybės biudžeto pareikalautų mažiausiai 49 milijonų eurų, o atlyginimų padidinimui reikėtų apie 151 milijono. Į žurnalistės klausimą, iš kur paimti reikalaujamas lėšas, neterminuoto streiko vadovas Andrius Navickas atsakė, kad tegu susirenka politinių partijų vadovai ir nusprendžia. Atseit, ne mano reikalas. Panašiai jis atsakydavo ir į klausimus apie kultūros ir medicinos darbuotojų mažus atlyginimus, nors šie asmenys palaikė streikuojančius mokytojus.

Be to, dėl kai kurių reikalavimų ir pačių streikuojančiųjų nuomonės nebuvo vienodos. A. Navickas negalėjo konkrečiai atsakyti į žurnalistės klausimą, ar jie siūlo pakeisti etatinio apmokėjimo programą, ar ją panaikinti ir grąžinti ankstyvesnį apmokėjimą pagal moksleivių krepšelius. O apsigyvenę ministerijoje mokytojai net atvykus laikinajam ministrui R. Masiuliui tuo klausimu neturėjo bendros nuomonės. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, daryčiau šias išvadas: neverta skelbti neterminuoto streiko, jeigu reikalavimų įvykdymui reikia daug laiko, daug ilgesnio, negu įmanoma streikuoti. Atkreipti dėmesį į iškilusias problemas būtų užtekę terminuoto kelių dienų streiko arba gerai organizuoto mitingo. Prieš skelbiant streiką, reikia susitarti dėl bendrų reikalavimų ir pasistengti, kad nenukentėtų pašaliniai asmenys. Neterminuotas streikas pasibaigė, o problemos išliko, ir ne kartą teks jas priminti, kad būtų tinkamai išspręstos. Čia noriu vėl pacituoti straipsnio pradžioje minėtos V. Vilimienės žodžius: „Aš esu šalininkė susitarimų, kurių pasiekiama derantis.“

Neterminuoto streiko organizatorius A. Navickas padėkojo streikavusiesiems, o apie moksleiviams padarytą žalą neužsiminė. Švietimo ir mokslo ministerija paliekantiems jos apartamentus mokytojams įteikė šventines dovanėles ir neterminuotus leidimus bet kada įeiti į ministeriją. Pagalvojau, kad tokių dovanų daugiau nusipelnė tie mokytojai, kurie nestreikavo, o visą laiką dirbo, negu tie, kurie, palikę savo mokinius, „okupavo“ ministerijos patalpas. Tikriausiai tai padaryta siekiant juos sugrąžinti į darbą. Prieš šventes „Bangos“ redakcija informavo skaitytojus, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija savo darbuotojų šventiniam renginiui (patalpų nuomai, maistui, muzikantams, programai, renginio vedėjui ir kt.) iš biudžeto išleido apie 8 tūkstančius eurų. Be to, kiekvienam savo darbuotojui išmokėjo po 100 eurų šventines premijas. Prašyčiau redakciją paskelbti, kokias šventines premijas gavo mūsų rajono mokytojai, neprisidėję prie streikuojančių ir sąžiningai dirbę visą laiką. Ar jiems skirtas toks pat dėmesys, kaip administracijos darbuotojams?

Donata LEKETIENĖ