Palūšės bibliotekoje pagerbtas poeto A. Panavo atminimas

Balandžio 6 d. Palūšės bibliotekoje įvyko Aukštaitijos nacionalinio parko istorijoje ryškų pėdsaką palikusio žmogaus atminimui skirta popietė „Algirdą Panavą prisimenant: gyvenimas įprasmintas darbuose ir kūryboje“.

50-metį švenčiantis Aukštaitijos nacionalinis parkas be jame dirbusių ir kūrusių žmonių, būtų kaip smuikas be stygų. Būtų, bet neskambėtų… Algirdas Panavas, žmogus – orkestras, parko istorijoje grojęs ne vienu smuiku, gimęs tą pačią dieną kartu su parku.

Kovo 29 d. Algirdui Panavui būtų sukakę 70 gražaus gyvenimo metų po Aukštaitijos dangumi, Ignalinos krašto žemėje, prie kurios Algirdas buvo prisirišęs visa širdimi.

Renginio vedėja, Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotoja Sigutė Mudinienė renginio dalyvius pakvietė peržiūtėti, kaip Algirdas matė pats save ir savo skrydžius Aukštaitijos nacionaliniame parke, LRT žurnalistės Dalios Juočerytės rengtose laidose „Miško balsai“.

Renginyje skambėjo Algirdo Panavo eilės. Kaip pasakojo žmona Regina, eiles ir ypač Justino Marcinkevičiaus dainingas eiles Algirdas tiesiog įsimylėjo. Ir savo širdį išliejo eilėmis, kai „neturėjo kur save padėt“.

Jo eilės, skirtos Palūšei ir Meironims, virto dainomis, Ignalinos bažnyčioje dažnai skamba ir giesmė Viešpačiui, Algirdo Panavo žodžiais. Senelio eiles renginyje skaitė anūkės – Milda ir Vaiva. Ekrane sukantis Algirdo sukurtam filmukui „Žydinti Palūšė“, skambėjo jo žodžiais sukurtas Birutės Paukštienės ir Aldonos Čeponienės įdainuotas „Palūšės himnas“.

Renginio pabaigoje Palūšės bibliotekininkė Rita Ramanauskienė pasidžiaugė gausiu būriu atvykusių pagerbti Algirdo Panavo atminimą, nors tądien Ignalinoje būta ne vieno renginio.

Šeimai buvo dovanotas laikrašyje „Mūsų Ignalina“ Algirdo Panavo spausdintų eilėraščių aplankas, kurį parengė Rita Ramanauskienė ir Sigutė Mudinienė. Eiles bus galima perskaityti ir bibliotekoje – dar vienas egzempliorius bus saugomas Palūšės bibliotekos kraštotyros fonde.