Palestinos moteris skaitmeninių įgūdžių mokė lietuvės

„Moterų, besirenkančių tiksliuosius mokslus, situacija skirtingose šalyse panaši – nors vis daugiau merginų juos studijuoja, dirbti šioje srityje pasilieka ne visos“, – sako Gerda Aleksandravičiūtė, įmonės „Adeo Web“ projektų vadovė. Neseniai mokymus Palestinoje vedusi jauna specialistė teigia nustebusi, jog lietuvių moterų situacija šiuo atžvilgiu nėra daug geresnė nei palestiniečių.

ES pateikiamais duomenimis, iš tūkstančio moterų, turinčių bakalauro laipsnį, tik 29 yra gavusios diplomą informacinių ir komunikacijos technologijų srityje, ir tik 4 galiausiai dirba šiame sektoriuje. Europos Komisijos pateikta statistika rodo, kad jei skaitmeninių technologijų srityje dirbtų daugiau moterų, tai bendras metinis Europos vidaus produktas padidėtų 9 milijardais eurų.

Kauno technologijos universitete (KTU) taikomąją matematiką studijuojanti G. Aleksandravičiūtė teigia tiksliuosius mokslus pasirinkusi dėl jų universalumo – matematikos žinios suteikia stiprų pagrindą ir tolimesnėms studijoms, ir karjerai, kad ir kurią kryptį vėliau pasirinktum.

Pasak G. Aleksandravičiūtės, dėl veikiančių stereotipų, tokių mokslų pasirinkimas reikalauja daugiau drąsos: „Žinoma, buvo sunku, tačiau, įveikus sunkumus susilauki daug didesnio apdovanojimo“.

Ne vienerius metus informacinių technologijų srities profesionalų komandoms vadovaujanti mergina šį rudenį komandinio darbo patirtimi dalijosi Palestinoje. Moterims skirtuose mokymuose, kuriuos organizavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Palestinos televizija „Wattan TV“, skaitmeninių įgūdžių mokėsi pačios įvairiausios patirties ir siekių turinčios moterys.

Palestinoje jai padarė įspūdį ne tik išskirtinė patirtis – prie bevizio režimo pripratusias europietes čia vargino nuolatiniai Izraelio patikros punktai, o suplanuotas keliones į Jeruzalę ir Betliejų teko atšaukti dėl ginkluotų susirėmimų – bet ir patys mokymai bei jų dalyvės.

Verslo idėja – lovų siuvinėjimas

„Lietuvoje į mokymus dažniausiai renkasi jauni, kone studentiško amžiaus žmonės. Palestinoje turėjome labai įvairią grupę – vyriausiajai dalyvei buvo apie 60“, – pasakoja G. Aleksandravičiūtė.

Pasak jos, mokymai nustebino ne tik dalyves, bet ir jų vedėjas – lietuvės tikėjosi, kad palestinietės turės daug mažiau technologijų naudojimo įgūdžių ir patirties, o palestinietės manė, kad Lietuvoje moterims IT srityje sekasi daug geriau. Nors Lietuvoje neturime religinių suvaržymų ar tam tikrų kultūrinių stereotipų, kurie ribotų moterų galimybes, lietuvių moterų su IT susijusiose specialybėse taip pat – mažuma.

Mokymų Palestinoje dalyvių tikslai pagrinde buvo susiję su turimo verslo vystymu ir populiarinimu – dalyvavo kepyklėlės savininkė, medžio siuvinėjimu užsiimanti verslininkė, mergina, norinti užsiimti nekilnojamojo turto verslu ir panašiai.

„Buvo labai įdomu – įsivaizduokit, viena iš mokymų dalyvių turi išsisiuvinėjusi lovą! Kita moteris pasakojo, kaip gyvenimas užsienyje ją įkvėpė kurti nekilnojamojo turto nuomos įmonę, kuri teiktų aukšto lygio paslaugas, nes Palestinoje tokios paslaugos kol kas nėra patikimos. Tačiau labiausiai džiugino tai, kad moterys, sutikusios viena kitą mokymuose, užmezgė ryšius ir galės dalintis patirtimi. Pavyzdžiui, viena turi kepyklėlę, kitą – foto studiją, jos iš karto sutarė dėl bendradarbiavimo“, – pasakojo G. Aleksandravičiūtė.

IT srityje dirba ne tik programuotojai

G. Aleksandravičiūtė palestinietėms vedė komandinio darbo seminarą, pagrįstą „Agile“ metodologija, kurioje akcentuojama, jog kiekvieno projekto branduolys yra komanda, o planuoti reikia maksimaliai dviem savaitėms – taip išlaikomas lankstumas, kuris itin svarbus šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje. Metodas buvo sukurtas IT verslui XX a. pradžioje, bet dabar taikomas ir kitokioje veikloje.

„Pagal šią metodologiją dirbame ir „Adeo Web“ – esu atsakinga ir už užduočių paskirstymą bei koordinavimą, ir už bendravimą su klientu. Šiandien komandoje turiu 7 žmones, tai – optimalus skaičius. Didėjant žmonių skaičiui komunikacija nebėra tokia efektyvi ir tada jau reikėtų plėsti projektų vadovų skaičių komandoje“, – teigia G. Aleksandravičiūtė.

Pasak matematiką ir finansus studijuojančios merginos, informacinių technologijų žinių bendraujant su programuotojais, labai daug nereikia.

„Šiame darbe svarbiausia yra visiems kalbėti viena kalba. Programuotojai yra savo srities specialistai, vienas dirba su viena technologija, kitas – su kita. Projekto vadovas yra tas žmogus, kuris turi atsakyti į visus klausimus – tiek komandos nariams, tiek klientui. Nėra taip, kad viską 100 proc. išmanytum, tačiau aš pagrindus turiu, o jei ko trūksta – pasidomiu plačiau“, – teigia G. Aleksandravičiūtė.

Ji mano, kad tam, jog dirbtum vadybinį darbą IT srityje, nebūtina baigti su tuo susijusią specialybę, užtenka pagrindų: „Pažįstu žmonių, kurie dirba šį darbą be IT pagrindo, tik su stipriomis vadybos žiniomis, komunikaciniais įgūdžiais“.

Ne „raketų mokslas“

Paklausta, ar merginoms verta rinktis ne tradiciškai „moterišką“ specialybę ir darbo aplinką, G. Aleksandravičiūtė užtikrina – būtina.

„Tikslieji mokslai nėra koks nors vadinamasis „raketų mokslas“, manau, kad save išbandyti, ir netgi pakeisti savo karjerą gali kiekviena. Beje, vis daugiau merginų renkasi šias specialybes – pavyzdžiui, kai aš įstojau į KTU taikomąją matematiką, mūsų kurse pirmą kartą fakulteto istorijoje buvo daugiau merginų nei vaikinų“, – prisimena G. Aleksandravičiūtė.

Tiesa, šiandien „Blaster“ IT įmonių klasteryje, kuriame įsikūrusiose 6 įmonėse dirba per 200 specialistų, programuotojų moterų – mažuma.

Pasak G. Aleksandravičiūtės, ji jokiu būdu nesijaučia diskriminuojama.

„Jei ir iškyla kokių nors nesusipratimų, tai tikrai ne dėl to, kad esu projektų vadovė moteris, o dėl to, kad esu jauna. Bet mes visi IT srityje esame jauni, nes ir pati sritis Lietuvoje susiformavo gana nesenai“, – šypsosi G. Aleksandravičiūtė, e.sprendimų įmonės „Adeo Web“ projektų vadovė.