Palangos savivaldybė įspėja: jokių leidimų statyboms Hipodromo gatvėje nėra išduota

Kaip rašoma Palangos mero Šarūno Vaitkaus pranešime žiniasklaidai, minėtoje teritorijoje Hipodromo gatvėje, kuri dar visai neseniai buvo vienas 9,13 hektaro sklypas, nuo gegužės mėnesio įregistruotas naujas savininkas – viena Kauno uždaroji akcinė bendrovė, ir sklypo suskaidymas į 35 dalis.

 

„Internete nesunkiai galima aptikti, jog čia neva vystomas prabangus poilsio kompleksas.

 

Kaip skelbiama, projekte planuojama pastatyti apie 50 namų: 42 sublokuotus ir 8 individualius. Pastatuose žadami dideli langai ir aukštos, apie 5 metrus, lubos. Žadama ir tik šio kvartalo gyventojams skirta išskirtinė, sakyčiau, prabangi infrastruktūra. Pavyzdžiui, tikras pliažas – su smėlio pakrante ir tvenkiniu. Kaip rašoma pristatyme, „projekto centrinėje dalyje yra apie 1,5 ha bendro naudojimo sklypas, kurį sudaro apie 1 ha dirbtinis vandens telkinys ir 0,5 ha paplūdimio su šildomu baseinu zona. Tvenkinys bus įrengiamas vadovaujantis geriausiomis dirbtinių tvenkinių praktikomis, kas leis užtikrinti tiek švarą, tiek vandens kokybę“.

 

Kaip matyti specialiai pardavimams sukurtame internetiniame kvartalo projekto vystymo puslapyje, siūloma rinktis iš trijų pastatų variantų: 68 kv.m ir 122 kv.m sublokuoti bei nuo 166 kv.m individualūs namai. Vieno kvadratinio metro pardavimo kaina – 2500 eurų. Avansinis mokėjimas – atitinkamai 25 tūkst., 45 tūkst. ir 62 tūkst. eurų. Sklypų kaina – nuo 10 tūkst. eurų už arą, avansinis mokestis – 50 proc. Internetiniame projekto pardavimų puslapyje nurodyta, jog jau rezervuota beveik dvi dešimtys objektų, vadinasi, būsimi pirkėjai jau galimai sumokėjo ne vieną šimtą tūkstančių eurų“, – dėstoma mero pranešime.

 

Tačiau, pasak Š. Vaitkaus, realybė yra kitokia.

 

„Tiems, kas sumokėjo avansus, tikrai kainuos daug nervų: Palangos savivaldybės administracija niekada nebuvo gavusi nei kvartalo vystymo koncepcijos bei projekto, nei jokios būsimų pastatų vizualizacijos, projektinių pasiūlymų ar dar kokio kito projekto, nei prašymo dėl statybų toje teritorijoje. Nebuvo atlikti jokie derinimai, statyboms minėtame kvartale nėra išduoti jokie leidimai, nėra leidimų žemės kasimo darbams. Galiausiai – minėtuose sklypuose negali atsirasti jokių poilsio kompleksų, čia galima tik gyvenamosios – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų, o ne poilsio paskirties statyba.

 

Tai reiškia, jog pirkėjai įsigijo tik gražius paveiksliukus, kurie neturi jokio juridinio pagrindo. Nėra jokių garantijų, jog bus suderinti ir patvirtinti būtent tokios architektūros, aukštingumo, medžiagiškumo, kvadratūros pastatai ar būtent toks kvartalo vystymo projektas, kaip pavaizduota paveiksliukuose. Tiesą sakant, net neaišku, ar tie projektai apskritai egzistuoja ir ar juos kas nors rengia“, – įspėja meras.

 

Š. Vaitkus dar pastebėjo, kad vienas iš tų projekto akcentų yra dirbtinis pliažas su dideliu vandens telkiniu, galimai numatytas būtent toje 1,5 hektaro bendro naudojimo teritorijoje, kurioje dar visai neseniai šlamėjo 1150 medžių.

 

„Tai matosi ir internete būsimiems pirkėjams pateiktoje kvartalo vizualizacijoje, ir sugretinus ją su anksčiau parengtu bei patvirtintu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriame ši 1,5 hektaro teritorija nuspalvinta žaliai. Ką galiu tikrai garantuoti – niekada neišduosime leidimo vietoje iškirstų 1150 medžių įrengti pliažus, tvenkinį ir baseiną ar čia kažką statyti. Vadinasi, tvenkinio, kaip nupiešta gražiuose paveikslėliuose, šiame kvartale tikrai nebus. Maža to, reikalausime ne tik baudžiamosios atsakomybės, sumokėti pagal atkuriamąją medžių vertę paskaičiuotą žalos gamtai atlyginimą, bet ir atsodinti želdinius. Tiesiog nesuvokiama – iš kur toks cinizmas ir iš kur toks brutalus noras pasipelnyti sunaikintos gamtos sąskaita?

 

Nei mero, nei savivaldybės administracijos galioje ir kompetencijoje nėra galimybių patikrinti nekilnojamojo turto projektų vystytojų ar pardavėjų sąžiningumą. Mes nežinome, kokių galimai gudrybių bus imtasi vardan biznio sėkmės ir skalsesnės kvadratinio metro pardavimo kainos.

 

Todėl labai rekomenduoju prieš sudarant sandorį pareikalauti iš vystytojų ar pardavėjų susipažinti su projektine dokumentacija, įsitikinti, ar tikrai yra gautas leidimas statyboms. Labai rekomenduoju elgtis protingai ir atsakingai, nepasikliauti vien gražiais paveikslėliais – tai nėra tinkama ir saugi priežastis jūsų investicijai bei norams pajūryje turėti nekilnojamojo turto“, – patarė jis.

 

Š. Vaitkus priminė, kad aptariamoje teritorijoje neturint leidimų buvo iškirsta devynių rūšių medžiai, iš viso 1150 saugotinų želdinių.

 

Skaičiuojame, jog gamtai padaryta žala siekia 1,838 mln. eurų, Klaipėdos apygardos prokuratūra dėl to yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.