Palangos kurhauzas lankytojus džiugins puošnumu

Palangos kurorto simboliu pelnytai laikomas kurhauzas praeivių žvilgsnius traukia grožiu - medinės dalies išorė jau atstatyta, šiuo metu darbai vykdomi pastato viduje.

„Jeigu nesutrukdys nenumatytos aplinkybės, Palangos kurhauzo medinės dalies atkūrimo darbai bus baigti jau šiais metais“, - džiugią žinią pranešė projektą įgyvendinančios UAB „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas.

Atstatyta medinė dalis

Palangos kurorto gyventojai ir svečiai jau džiaugiasi atstatyta medine kurhauzo dalimi, kurią 2002-aisiais buvo sunaikinęs gaisras, ir nekantrauja vėl išvysti puošniai įrengtas vidaus erdves.

„Kurhauzas ne veltui vadinamas Palangos širdimi - būtent nuo šio pastato prasidėjo Palangos kurorto istorija. Todėl atstatyti gaisro suniokotą kurhauzą buvo mano didžiausia svajonė. Kad ją visiškai įgyvendintume, prireikė beveik dešimtmečio, - sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. - Džiaugiuosi, kad pagaliau turime ryškų rezultatą. Atstatyta medinė pastato dalis puikiai susiliejo su mūrine, kurią iš pelenų prikėlėme prieš keletą metų bei perdavėme kultūros bendruomenės poreikiams. Artėja ta diena, kai kultūros bendruomenė galės naudotis visu pastatu - tiek mūrine, tiek ir medine jo dalimis“.

Apdailos darbai

Šiuo metu medinėje kurhauzo dalyje vykdomi apdailos darbai: statomos pertvaros, įrenginėjamos inžinerinės komunikacijos, lubos ir grindys, reprezentacinėje salėje jau klijuojami puošybiniai gipso elementai: karnizai, traukės. „Salė bus puošni, joje atkuriamas dekoras, kuriuo kadaise džiaugėsi kurorto namus pastatę grafai Tiškevičiai, parketo grindys. Žinoma, tai ne rūmų prabanga, tačiau akiai malonu“, - džiaugėsi gipso lipdiniais A. Kliukas.

Pašnekovas pažymėjo, kad projektas įgyvendinamas sklandžiai, jo nenutraukė net karantinas. „Žiemą buvo nedidelė pauzė tarp finansavimo etapų, tačiau ji nebuvo ilga ir procesas vyksta be trikdžių. Planuojame, kad rugsėjo pabaigoje jau bus renkamos spalvos ir dažomos sienos, o vėlyvą rudenį tikimės pakviesti įvertinti užbaigtus statybos darbus“, - sakė A. Kliukas.

Kultūros reikmėms

Galutinai įrengti ir pritaikyti kultūrinei veiklai Palangos kurhauzo medinę dalį numatyta iki 2021-ųjų. Pasak kurorto mero Š. Vaitkaus, atkurtoje medinėje kurhauzo dalyje numatyta įrengti maždaug 100 vietų teatro salę - Palanga pagaliau turės tam pritaikytą erdvę, taip pat - reprezentacinę salę, kurioje bus atkurtas grafų Tiškevičių laikmečio interjeras (čia, be kita ko, bus registruojamos ir civilinės santuokos), fojė. Kitos patalpos bus skirtos kultūrinėms reikmėms - pastate bus įrengtos pagalbinės patalpos, artistų persirengimo kambariai, taip pat - patalpos, skirtos Palangos kultūros ir jaunimo centro kolektyvų repeticijoms.

O kol kas, kol restauratoriai triūsia medinės pastato dalies viduje, mūrinėje dalyje verda aktyvus kultūrinis gyvenimas. Čia vyksta koncertai, bendruomenės susiėjimai, kiti renginiai. „Kurhauzas - kurorto simbolis - alsuoja gyvybe, ir tai džiugina. 2002-ųjų gaisras liko praeityje“, - kalbėjo Š. Vaitkus.

Prireikė laiko

Tačiau iki šio ilgai laukto pokyčio eita ne vienerius metus - po 2002 m. rugpjūtį įvykusio gaisro, kurio metu visiškai sudegė medinė, ir smarkiai apgadinta buvo mūrinė Kurhauzo dalis, šio istorinio pastato griuvėsiai Palangos miesto centrą darkė net dešimtmetį, kadangi visą laiką kildavo ginčų tarp bendrasavininkų - Palangos miesto savivaldybės ir privačių asmenų - dėl žemės sklypo dydžio prie Kurhauzo. Galiausiai išsprendus šį klausimą, Savivaldybė ėmėsi jai priklausančios mūrinės pastato dalies atstatymo. 2012 m. gruodį buvo atstatyta mūrinės dalies išorė, o 2013 m. gruodį atlikti vidaus sutvarkymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams darbai, ir pastatas perduotas kurorto kultūros bendruomenei. Čia įsikūrė Palangos kultūros ir jaunimo centras, imti rengti kultūriniai renginiai, visuomenės susibūrimai.

Tačiau privatiems asmenims priklausiusi medinė kurhauzo dalis po gaisro nebuvo tvarkoma. Savininkams nesirūpinant jiems priklausančia pastato dalimi, po daugybės perspėjimų buvo inicijuotas pastato dalies paėmimas, ir 2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo - Palangos kurhauzo medinė dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn, siekiant ją išsaugoti ateinančioms kartoms.

Vyriausybei priėmus nutarimą medinės kurhauzo dalies fragmentus perduoti Palangos miesto savivaldybei, 2017 m. spalį medinė kurhauzo dalis perduota Palangos miesto savivaldybei. Savivaldybė veiksmų ėmėsi nedelsiant - tais pačiais metais buvo atlikti pastato medinės dalies tyrimai bei parengtas pamatų tvarkybos darbų projektas, o 2018 m. restauruoti kurhauzo medinės dalies pamatai. 2019 m. parengtas kurhauzo tvarkybos projektas (rengėjas - UAB „Klaipėdos projektas“), gautas tvarkybos leidimas bei pradėti tvarkybos darbai. Taip pat parengtas ir šios pastato dalies pritaikymo projektas, pagal kurį darbai vykdomi lygiagrečiai su tvarkyba. Medinė pastato dalis atkuriama pagal surinktą ir archyvuojamą ikonografinę medžiagą.

Kurorto simbolis

Palangos kurhauzo - kurorto simbolio - istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas ir čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis.

Kurhauzas buvo populiari ir mėgstama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi.

Kurhauzo pirmajame aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava. 1910 m. prie kurhauzo buvo iškastas 230 m gylio artezinis šulinys, kuris aprūpino kurortą geresniu geriamuoju vandeniu.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.