Palangoje – naktinis žygis kuršių praeities labirintais

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Šliūpo muziejus tęsia renginių, aktualizuojančių kuršių kultūros palikimą, ciklą, kuris skirtas šiuo metu veikiančiai vieno eksponato parodai „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės“. Palangiškius ir kurorto svečius balandžio 26 d., penktadienį, 19 val. kviečiame į išskirtinę naktinę ekskursiją, skirtą tik smalsiausiems ir... drąsiausiems. Du svarbiausius kurorto piliakalnius sujungsiantis žygis „Tamsoje atgiję kuršių šešėliai“, kurį ves kraštotyrininkas, kuršių kultūros rekonstruktorius Denisas Nikitenka, įsilies ir į Palangoje paskutinį balandžio savaitgalį šurmuliuosiančio Jurginių festivalio programą.

Kelionę pradėsime prieš pat saulėlydį nusikeldami į legendomis apipintus amžius, kai Palanga garsėjo kaip baltų ir vikingų prekybos centras. Palangos piliakalnio, šiandien vadinamo Birutės kalnu, aikštelėje susipažinsime su kuršiškąja 1253 m. balandžio 5 d. pirmąkart paminėtos Palangos praeitimi, piliakalnio kasinėjimais, mįslingaisiais kapinynais. Žygio dalyviai sužinos, kuo ypatinga buvo kuršių laidosena, materialinė kultūra, galės išvysti specialiai šiai ekskursijai atrinktų vikingų laikotarpio kuršių papuošalų rekonstrukcijas.

Pasakojimo gija ves į epochą, kuomet iš gynybinio objekto piliakalnis virto į šimtmečiams žemaičius pavergusią alkvietę, ilgainiui tapusią kunigaikštienės Birutės kulto šventove. Sužinosite, kokie stebuklai čia vyko ir ar tiesa, kad jėzuitai koplyčią pastatė ant pačios kunigaikštienės kapo. Besimėgaudami Baltijos vaizdais ir lėtai į ją grimztančia saule keliausime pajūriu iki net vietiniams mažai žinomo (nes teka... po žeme) Ašaralio upelio.

Pasiekę Naglio žmonos Brukšvos priverkto upeliuko žiotis, iš vėjo košiamo pajūrio nersime į pamėkliškų pušų ošimą. Miško prieblandoje pasieksime vieną paslaptingiausių Palangos praeities reliktų – Naglio kalną, dar vieną buvusią kuršių alkvietę. Kodėl būtent šią legendinio karžygio vardu pavadintą kopą taip buvo pamėgęs tapyti žymusias tarpukario dailininkas, velnių kolekcionierius Antanas Žmuidzinavičius? Ką tokio kraupaus ir ką žavingo archeologai rado šiame Kapų kalne? Jūsų laukia istorijos apie mitinio personažo Naglio dvipatystę ir mįslingus kapus ant šios dar Naglos mirties kalnu vadintos kopos.

Jono Šliūpo muziejaus iniciatyva rengiamas žygis bus įdomus tiems, kurie myli Palangą ir žavisi jos legendomis, nori geriau pažinti šio krašto autochtonų kuršių istoriją ir išskirtinį palangiškių vaidmenį viso pietų Kuršo kontekste. Saulėlydis, pajūris, jį iš lėto apgaubianti tamsos skraistė ir archeologinės, mitinės vietos – puikus, šiurpiai egzotiškas, bet labai prasmingas žinių ir potyrių kokteilis penktadienio vakarui.

Žygio pradžia 19 val. Birutės kalno aikštelėje, pabaiga 22.30 val. ant Naglio kalno. Maršruto ilgis – apie 4 km. Nuo Naglio kalno ekskursijos dalyviai grįžta savarankiškai. Su savimi reikėtų turėti geriamojo vandens, vilkėti šiltesniais rūbais ir avėti patogia avalyne. Dalyvių skaičius ribotas, prašom registruotis iš anksto užpildant internetinę anketą https://forms.gle/GsuNpjcQ9KEX61c7A arba el. paštu j.sliupo.muziejus@lnm.lt.

Renginys iš dalies finansuojamas Palangos miesto savivaldybės etninės kultūros plėtros programos lėšomis ir yra priemonės „Gyvybės ratu“ dalis.

Paroda „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės?“ veiks Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) iki 2024 m. gegužės 5 d. Daugiau apie parodą sužinokite svetainėje lnm.lt.