Palanga kreipėsi į prokuratūrą: legendinė „Auska" liko tuščia

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus penktadienį žurnalistus informavo, kad Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą dėl galimo valstybės turto iššvaistymo, pasisavinimo ir sugadinimo. Į teisėsaugą nuspręsta kreiptis pamačius, kad po nuomininko išėjimo viloje „Auska" liko plikos sienos – nebeliko baldų, kilimų, skulptūrų, net virtuvės įrangos.

„2011 metais tuometinė valstybės įmonė poilsio namai „Baltija" išnuomojo šį pastatą su visais priklausančiais statiniais, priklausiniais ir viduje esančiu kilnojamuoju turtu UAB „Ambra investicijos". Sutartis galiojo 10 metų. Tai didžiulė dokumentinė sutartis, kurioje yra nurodyta ir aprašyta kiekviena smulkmena, tai yra kilnojamieji daiktai, kurie buvo „Auskos" viduje. Kalbu apie kilimus, šviestuvus, integruotus šviestuvus, apie visus meno dirbinius ten esančius ir buvusius.

Žinia, sutartis baigėsi 2021 metais, gegužės pradžioje. Visus tuos metus „Auską" prižiūrėjo ir turėjo rūpintis ne tik nuomininkai, bet ir valstybės įmonė Turto bankas, kuris kiekvienais metais turėjo daryti inventorizaciją, kaip yra naudojamas turtas, ar jis naudojamas pagal paskirtį, ar jis yra tvarkomas, remontuojamas, prižiūrimas. Nuomininkas sutarties pabaigoje, po 10 metų, turėjo grąžinti turtą tokios pat būklės, kaip sako Civilinis kodeksas, jo nepablogindamas.

Perimant turtą paaiškėjo, kad visi esantys daiktai viduje, netgi su statulomis, yra kažkokiu stebuklingu būdu parduoti 2014 metais. Kas yra keisčiausia, kokiu pagrindu tai buvo padaryta, kai pastato nuoma galiojo dar 6 metus. Visas kilnojamasis turtas viduje yra parduotas, kaip teigia dabartinis nuomininkas. Jis 80 procentų daiktų yra išsivežęs. Likusi dalis, kurią spėjome apžiūrėti, dar yra, bet, matyt, kils teisminiai ginčai", - spaudos konferencijoje pasakojo Palangos miesto meras.

Turtas – po 1 litą

Palangos mero teigimu, „Auska" 2014 metais nebuvo privatizuojamų objektų sąraše, tad ir pagrindo parduoti valstybės turtą nebuvo.

„Kaip galima parduoti visą turtą, viską išnešti, ištampyti ir parduoti tuo laikotarpiu? Kokia čia schema užburta yra? Apie tai Turto bankas žinojo? Kodėl tylėjo? Daiktus pardavė ne Turto bankas, kas yra keisčiausia, nors 2012 metais tas turtas iš „Baltijos" poilsio namų buvo perduotas turto fondui. O 2014 metais ta pati „Baltijos" poilsio namai kažkokiu būdu išpardavinėja visus esančius kilnojamuosius daiktus iš šito pastato. Nors sakau dar kartą, nuomos sutartis galiojo iki 2021 metų ir, kas keisčiausia, visus daiktus įsigijo ta pati bendrovė, kuri buvo nuomininkė, „Ambra investicijos", - dėstė Š. Vaitkus. 

Viloje buvęs turtas buvo įkainotas, nuomos sutartyje buvo ir fotofiksacijos. Pasibaigus nuomos sutarčiai Savivaldybės atstovai pamatė, kad daug ko nebėra. Tada į pagalbą buvo pasikviesti antstoliai ir pradėta ieškoti, kur dingo kone visi daiktai.

Palangos mero teigimu, nuomininkas nepateikė turto perėmimo dokumentų, bet pateikė dvi sąskaitas-faktūras, kuriose išvardinta viskas, ką nusipirko.

„Nusipirko tą turtą 2014 metais už juokingą kainą. Baldų komplektai, kilimai – po 1 litą. Praktiškai viskas buvo pardavinėta po litą", - stebėjosi Š. Vaitkus.

Buvo išparduoti baldai, šviestuvai, žvakidės, kilimai, virtuvės įranga, skulptūros, kiti dekoro elementai, net vitražai. Viena skulptūrų tuomet buvo parduota už 4 000 litų.

Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė komentavo, kad nuomos sutartis per visą dešimties metų laikotarpį nebuvo keičiama.

„Nuomininko teiginiai, kad jis nusipirko turtą, turėjo atsispindėti sutartyje 2014 ar 2015 metais. Jokių pokyčių sutartyje, pasirašytoje 2011 metais, nėra, vadinasi, jokių pakeitimų nebuvo. Sutartis apibrėžė tik nuomą, nuomininko ir nuomotojo atsakomybes, mokesčio mokėjimą, kas turi būti pasibaigus sutarčiai, kaip turi būti grąžinamas tas turtas. Nemaža ta sutartis", - sakė administracijos direktorė.

Pagal minėtas sąskaitas-faktūras, pasak A. Kilijonienės, daiktai buvo nusipirkti už maždaug 30 tūkst. litų. Pinigai buvo sumokėti poilsio namams „Baltija".

„Neįsivaizduoju, kokiame objekte reikėtų tų daiktų, nes jie susiję su šiuo pastatu, šiuo interjeru, šia architektūra. Neįsivaizduoju, kam jie dar gali būti panaudojami. Šis pastatas nėra įtrauktas į paveldo objektų sąrašą. Jis turi istorinę reikšmę, bet iš esmės pastatytas sovietmečiu, nežinau, ar tai būtų didelė vertė kolekcininkui", - svarstė A. Kilijonienė.

Mero teigimu, Turto banko atstovai žinojo apie parduotus daiktus, nes jiems ši žinia nuostabos nesukėlė.

„Ką veikė priežiūrą vykdančios institucijos, yra klaustukas. Turto bankas buvo dešimt metų atsakingas už turto nuomą, jie turėjo kontroliuoti, kiekvienais metais turėjo atvykti, pasižiūrėti, pavyzdžiui, ar leidžia stogas, pareikalauti susitvarkyti. Bet pamatysite, kokia šiandien yra situacija. Galimai tas pastatas yra seniai nešildytas, nes matome, kad sienos yra nubėgusios, yra pelėsių kvapas, išplėšta visa virtuvė. Nieko nėra paprasčiausiai, nors sutartyje nurodyti visi daiktai. Galbūt jie seni, bet jie turėjo būti atstatyti arba pateikti nurašymo dokumentai, nes daiktai gali nusidėvėti. Bet Turto bankas turėjo tokius daiktus nurašyti ir pakoreguoti sutartį", - dėstė Š. Vaitkus.

Buvo planas privatizuoti?

Palangos meras nurodė, kad padaryta žala dar tik bus skaičiuojama. 

„Kreipėmės į generalinę prokuratūrą, kad ji pradėtų tyrimą, ar dėl pirkimų buvo organizuoti konkursai, kokiu pagrindu buvo tas turtas išpardavinėtas, kol galiojo nuomos sutartis. Aiškinsis prokurorai. Mano nuomone, buvo rengiamas didžiulis planas tą vilą privatizuoti, nes priešingu atveju nėra paaiškinamų dalykų, kodėl tas pats nuomininkas kažkokiu būdu, dar nepasibaigus nuomos sutarčiai, įsigijo tą visą vidų. Čia yra mano pamąstymai", - sakė Š. Vaitkus.

Jis tikino, kad skaudu matyti, jog vyksta tokie dalykai: „Nebėra laukinis kapitalizmas, nebėra 1991-ieji, Lietuvos nepriklausomybei jau yra 30 metų. Kai vyksta tokie dalykai, kai institucijos, turėjusios žiūrėti, kaip eksploatuojamas turtas, brangus turtas, matyt, to nedarė."

Š. Vaitkus priminė, kad aplink vilą yra net 22 hektarų jai priklausantis sklypas, tad tai gardus kąsnis.

Atvers visuomenei

Palangos savivaldybė užsakė galimybių studiją, kuri pasakytų, koks būtų geriausias visuomenei prieinamas objektas šitoje vietoje. Ji dar rengiama. Taip pat ruošiamasi tikslinti ir teritorijos detalųjį planą. 

„Norime didžiąją sklypo dalį atskirti ir visą mišką grąžinti valstybei, kad prie „Auskos" nebūtų tokios didelės teritorijos, kad niekas nesikėsintų ką nors kirsti ar daryti", - sakė Palangos meras.

Palangos tarybos sprendimu buvo paskelbta trumpalaikė „Auskos" nuoma, jau pasirašyta sutartis su „Roko virtuve".

„Laimėjusios įmonės savininkas žino, kokia yra situacija, jis neatsisakė nuomos. Dvejus metus bus mokamas nuomos mokestis ir jis vykdys čia veiklą", - sakė Š. Vaitkus.

Siekiant atverti šį objektą visuomenei, segmentais išardyta teritoriją juosusi tvora. Mero teigimu, į teritoriją galima patekti pro visus įėjimus.

„Matėme, kad jaunimas krepšinio aikštelėse žaidė krepšinį, tad tikrai čia galima patekti", - sakė Š. Vaitkus.

Metų pradžioje turtas dar buvo

Jau anksčiau “Vakarų ekspresas” minėjo, kad 2011 metais tuometinė valstybės įmonė poilsio namai „Baltija" išnuomojo šį pastatą su visais priklausančiais statiniais ir viduje esančiu kilnojamuoju turtu UAB „Ambra investicijos". Vyriausybei priėmus sprendimą šį turtą nuosavybės teise perduoti Palangos miesto savivaldybei Turto bankas kartu su savivaldybės atstovais apžiūrėjo bei inventorizavo nekilnojamąjį turtą, statinius, esmines statinių dalis, visą juose esančią integruotą įrangą.

“Šių metų pradžioje perdavimo-priėmimo aktu visas nekilnojamasis turtas ir paveikslai buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn.  Tiek vykdytos turto apžiūros, tiek perdavimo savivaldybei metu nekilnojamasis turtas ir visos esminės jo dalys, su integruota įranga buvo tvarkingi, atsižvelgiant į normalios būklės nusidėvėjimą. Jokio savivaldybei perduotino turto netrūko.

Svarbu pažymėti, kad turtą perdavus savivaldybės nuosavybėn, savivaldybei perėjo visos nuomotojo teisės ir pareigos, pagal vis dar galiojusią nuomos sutartį ir už tai, kad laikotarpiu nuo turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn iki nuomos sutarties pabaigos galėjo dingti dalis turto, Turto bankas negali būti atsakingas. Šiuo laikotarpiu jis pastatų nevaldė, taip pat nebebuvo ir nuomos sutarties šalimi”, - tikino Turto banko Teisės skyriaus vadovė Justė Žibūdienė.

J. Žibūdienė tikino, jog Turto bankas negali pakomentuoti koks kilnojamasis turtas ir kokiu pagrindu dar 2014 metais buvo parduotas bendrovei “Ambra investicijos”.

“Mums yra žinoma, kad 2011 metais poilsio namai “Baltija” ir “Abmbra investicijos” buvo sudarę atskirą kilnojamo turto nuomos sutartį, tačiau Turto bankui šia nuomos sutartimi išnuomotas kilnojamas turtas niekuomet nebuvo perduotas, Turto bankas jo nevaldė, nenuomojo ir tikrai nepardavė”, - sakė J. Žibūdienė.

INFORMACIJA

Vilos "Auska" pasididžiavimas - vienintelis Lietuvos formos baseinas su šildomu jūros vandeniu. Švarus vanduo buvo tiekiamas per pusantro kilometro ilgio vamzdį tiesiai iš Baltijos jūros.

"Auskai" priklauso ir pusė kilometro privataus paplūdimio, kuriam jau metų metus suteikiama mėlynoji vėliava, reiškianti atitiktį aukščiausiems švaros ir kokybės reikalavimams. Internete rašoma, kad tai - arčiausiai jūros esanti vila Lietuvoje.

Praėjusiais metais “Vakarų ekspresas” rašė, jog žinomas architektas Edmundas Benetis palangiškių vadinamą "Brežnevo vilą" įvardijo kaip labai ryškų tarybinio laikotarpio architektūros reliktą.

Architekto nuomone, "Auska" turėjo Palangoje ir savo pirmtaką: visai šalia jos, tik kiek arčiau Palangos, gerokai anksčiau, dar 1967 metais, išdygo žymiai kuklesnė "Kosygino vila", skirta tuometiniam SSRS ministrų tarybos pirmininkui Aleksejui Nikolajevičiui Kosyginui, kuriam čia patiko ir kuris lankėsi čia ne kartą. "Kosygino vila" tebestovi ir dabar, bet iki jos prieiti jau nepavyks ji - privatizuota.

Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo "Brežnevo viloje" ne kartą poilsiavo Lietuvos Respublikos prezidentai, tarp "Auskos" svečių buvo ir buvęs Vokietijos Demokratinės Respublikos lyderis Erikas Honekeris, Mongolijos vadovas J. Cedenbalas, buvęs Rusijos Federacijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas ir daug kitų politikos, ir ne tik, įžymybių.

Vilą “Auska” projektavo Miestų statybos projektavimo instituto architektas Juozas Šipalis.

Vilos statybą kuravo Komunistų partijos Maskvos miesto komiteto pirmasis sekretorius Viktoras Grišinas, kuris buvo atvykęs į Palangą ir net dalyvavo pasitarime. "Auskos" apsauga rūpinosi specialus KGB padalinys, kurio kareiviams buvo pastatytas ryšio ir gyvenamasis kompleksas.

Šalia "Auskos" vilos teritorijos nutiesta dabartinė Vytauto gatvė visuomenei buvo uždaryta. Ja važiuoti buvo draudžiama. Sakoma, kad "Auskoje" net būdavo blokuojami visi įmanomi ryšiai, mat valdžia paniškai bijojo pasiklausymų.