„Pakilimas iki dangaus“: Vilniuje su dainomis minimas Baltijos kelio 35-metis

Visoje Lietuvoje penktadienį minint Baltijos kelio 35-ąsias metines, pagrindiniu jos akcentu tapo Vilniuje, Katedros aikštėje, vykstantis koncertas „650 kilometrų laisvės“.

Pagrindinėje Vilniaus aikštėje įvairių žanrų pastaraisiais dešimtmečiais sukurtus Baltijos šalių muzikos kūrinius atlieka per 200 atlikėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

„Stovėjome Baltijos kelyje tada, Ukmergės plente. Tikėjomės laisvės“, – BNS teigė 70 metų vilnietė Liucija, paklausta, kodėl atvyko paklausyti Baltijos keliui skirtų dainų.

Į Katedros aikštę penktadienio vakarą pasiklausyti Baltijos šalių muzikos atvyko keli šimtai žmonių. Koncertą taip pat stebi šalies vadovas Gitanas Nausėda bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Sunkiai suvokiamos emocijos

BNS Katedros aikštėje prieš koncertą pakalbintos senjorės pasakojo prieš 35 metus stovėjusios lietuvius, latvius ir estus sujungusioje žmonių grandinėje.

„Ukmergės plente buvome, tolokai pavažiavę, nes Vilniaus centre jau nebuvo vietų“, – pasakojo 73 metų vilnietė Dalia, Baltijos kelio išvakarėse šventusi ir savo gimtadienį.

Dalia ir kartu stebėti koncerto atvykusios jos draugės pabrėžė tuo metu visų Baltijos kelio dalyvių jaustą vienybę ir euforiją.

„Pakilimas iki dangaus, tokia vienybė, tokios emocijos ir toks susitelkimas. Gyvenome kažkokioje euforijoje visus tuos metus (nuo Baltijos kelio iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – BNS)“, – kalbėjo senjorė.

„Patirti tokią euforiją, kokią patyrėme, neturėjus tokio gyvenimo, kokį turėjome sovietmečiu, turbūt sunku. Jaunesnioji karta, turbūt, negali įsivaizduoti, kaip gyvenome“, – tvirtino Dalia.

Moterys teigė, jog ir praėjus 35 metams, jų širdyse vis dar išliko daug tuomet jaustų pakilių jausmų.

„Jaunimas gal ir nesupranta, nežino, kas vyko. O mūsų širdyse yra likę labai daug visko“, – teigė 75 metų vilnietė Bronė.

Jaunimas akcentuoja išskirtinę Baltijos kelio dalyvių vienybę

35 metų Dovilė teigė, kad Baltijos kelyje stovėjo jos tėtis, o į koncertą ji atvyko paklausyti gražių lietuviškų, latviškų ir estiškų dainų.

„Šita diena reiškia vienybę, tai tokia graži, svarbi istorinė data“, – BNS sakė Dovilė.

Tuo metu ukrainietė Anastasija tikino kartu su drauge į Katedros aikštę atvykusi, kai sužinojo, jog čia bus minima Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims svarbi istorinė data.

„Norime paklausyti gražios muzikos, renginio programoje skaitėme, jog minima Lietuvai svarbi data“, – teigė Anastasija.

Nors niekas iš 23 metų Viktorijos artimųjų Baltijos kelyje nestovėjo, ji svarstė, jog jo dalyviai jautė stiprią viltį ir bendrystę.

„Manau, kad šis įvykis yra svarbi istorinė data, diena, kai Baltijos šalys parodė, kokie jų žmonės stiprūs ir vieningi“, – BNS pasakojo Viktorija.

Paklausta, ar šių dienų jauni žmonės taip būtų tokie susivieniję, kokie buvo žmonių grandinėje stovėję gyventojai vėlyvuoju sovietmečiu, mergina svarstė, jog per kiek daugiau nei 30 nepriklausomybės metų, tokios stiprios vienybės neliko.

„Manau, kad nesame tokie vieningi, kokie žmonės buvo tuomet. Atsipalaidavome, tapome pasaulietiškeni. Tokio ryškaus tautiškumo, manau, nebeliko“, – sakė Viktorija.

Baltijos kelias paminėtas daugybe renginių

1989 metais prasidėjo žmonių rankų grandinė prasidėjo Gedimino pilies bokšte – čia Baltijos kelio jubiliejaus dieną organizuotos edukacinės dirbtuvės, istorijas pasakojo gidai, o pavakarę – politologų, mokslininkų ir visuomenininkų diskusija apie šio istorinio įvykio prasmę.

Aktyvesni gyventojai Baltijos kelio dieną galėjo paminėti estafetiniame bėgime, dviračiu ture „Atminties takas“, kurio metu pasakota buvusio KGB kalėjimo istorija, aplankyta buvusi Vilniaus areštinė Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas.

Baltijos kelio minėjimo renginiai vyko ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose – juose organizuotos diskusijos, parodos, žygiai, koncertai, filmų peržiūros.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.