Pajūryje – tradicinės paukščių palydėtuvės

Ankstyvą šeštadienio rytą įvairiose pajūrio vietose rinkosi paukščių stebėjimo entuziastai - Tarptautinė paukščių apsaugos organizacija „BirdLife International“ jau 27-ąjį kartą kvietė į tarptautines paukščių palydas, o Lietuvoje šis renginys vyko 26 kartą.

Melnragėje paukščius skaičiavęs klaipėdietis ornitologas Julius Morkūnas sakė, kad rudeninė paukščių migracija būna gausesnė nei pavasarinė, tad galima lengviau juos skaičiuoti.

Skaičiuoja beveik visa Europa

Šiais metais Europoje 1 722 paukščių stebėjimo renginiuose dalyvavo apie 24 tūkst. žmonių, rezultatus laiku atsiuntė 30 šalių.

Iš viso stebėta net 5,98 mln. paukščių. Prie šios skaičiavimo akcijos daugiausiai prisidėjo vietiniai paukščių stebėtojai.

Daugiausia renginių suorganizuota Rusijoje - 810, Nyderlanduose - 212, Vengrijoje - 194.

Daugiausia paukščių suskaičiuota Suomijoje - 2,527 mln., Švedijoje - 980 tūkst., Nyderlanduose - 716,3 tūkst., Vengrijoje - 469,8 tūkst., Lietuvoje - 234,6 tūkst.

Lietuvoje iš viso suorganizuoti 29 renginiai, dalyvavo apie 600 žmonių.

Gausiausiai pagal bendrus rezultatus skrido baltaskruostės berniklės, paprastieji varnėnai, kikiliai.

Gausiausiai Lietuvoje skrido kikiliai (paprastieji ir šiauriniai) - 99 581, paprastieji varnėnai - 21 050, paprastosios pempės - 23 426.

Lietuvoje buvo užregistruotos net 134 paukščių rūšys, kai kurios - gana retai matomos. Pavyzdžiui, Nemune ties Merkine Tadas Gružinskas pastebėjo mandarininę antį, Juodkrantėje Krister Castren stebėjo pušinį kryžiasnapį, o žemyninėje Lietuvos dalyje, Birvėtos tvenkiniuose, pastebėti 8 laplandiniai griciukai.

„Vienos valstybės net lyginasi su kitomis, žiūri, kiek kuri suskaičiuos. Lietuva visada yra pirmame dešimtuke Europoje, nes yra vietos, kur migracija gerai išreikšta, tarkime, pajūryje yra kur kas didesni migracijos srautai nei kur nors žemyne, pavyzdžiui, Baltarusijoje, Čekijoje. Pro Lietuvos pajūrį praskrenda tūkstančiai paukščių“, - sakė ornitologas.

Pasak J. Morkūno, paukščių skaičiavimas rudenį leidžia daryti išvadas apie perėjimo sezoną, kokios rūšys dominuoja.

Šiemet Melnragėje neužfiksuota ilgauodegių zylių, karvelių keršulių, kurių pernai buvo gana gausu, žąsų. Šiais metais paukščių palydose dominavo paprastieji kikiliai, kurių priskaičiuota tūkstančiai, alksninukai, kormoranai.

Pajūryje J. Morkūnas pastatė ir žiedavimui skirtą tinklą, į kurį per valandą papuolė du paukščiukai – liepsnelė ir zylė.

Įdomu tai, kad į tinklą pakliuvusi zylė čia, Melnragėje, buvo sužieduota 2018 metų spalio 5 dieną. Pernai ta pati zylė buvo Melnragėje sugauta spalio 6 dieną. Šiemet į tinklą įskrido panašiu laiku.

„Arba ta zylė migruoja būtent tada, kai mes skaičiuojame paukščius, arba ji čia sėsliai gyvena. Zylei trys metai yra ganėtinai daug, tai jau solidus amžius, nes šiaip zylės vidutinis amžius yra iki metų“, - apie sugautą jau pažįstamą paukštelį kalbėjo ornitologas J. Morkūnas.

Reikia užsidegimo

Dalyvauti paukščių palydose Melnragėje buvo užsiregistravę apie 50 žmonių, tačiau jie vienu metu nesusirinko – vieni atėjo, kiti išėjo, treti sustojo pasmalsauti tiesiog eidami pro šalį.

„Mums labai smagu, kad ateina nauji žmonės, turime keletą studentų ir jau išaugusių studentų, bet visada yra naujų veidų. Džiaugiamės, kai žmonių nebūna per daug, nes tada turime galimybę pašnekėti su kiekvienu, jie gali pasiklausti, kas jiems įdomu“, - sakė Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja Rasa Morkūnė.

Per maždaug pusantros valandos buvo suskaičiuota apie 15 tūkst. paprastųjų kikilių, per 3 tūkstančius alksninukų, daugiau nei tūkstantis didžiųjų kormoranų, po kelis šimtus didžiųjų zylių, šiaurinių kikilių, kirų, pilkųjų varnų, po keliasdešimt pievinių kalviukų, strazdų giesmininkų, kranklių, kovų. Pastebėta ir viena gulbė giesmininkė, keli pilkieji garniai, keletas rudagalvių kirų.

Pavyzdžiui, 2018 metais Melnragėje entuziastai suskaičiavo apie 110 tūkstančių praskridusių sparnuočių.

R. Morkūnės teigimu, dauguma pastebėtų mažų paukštelių žiemoti skrenda į Pietų Europą.

Ornitologė Viktorija Šiaulytytė sakė, kad norintiems skaičiuoti ir stebėti paukščius pirmiausia reikia išmokti atpažinti paukščius.

„Jei paukščio nepažįsti, nežinosi, kas parskrenda. Kiekvienas paukštis turi savotiškų savybių, pagal kurias galima atpažinti. Man išmokti reikėjo penkių metų, bet yra tokių, kurie nuo vaikystės mokosi ir pažįsta paukščius. Yra ir tokių, kuriems prireikia ir, pavyzdžiui, 28 metų. Tai priklauso nuo žmogaus gebėjimo pažinti paukščius ir nuo noro, užsidegimo“, - kalbėjo viena renginio organizatorių.

Palydėti išskrendančius paukščius ir padėti juos skaičiuoti žmonės šeštadienį rinkosi Ventės rage, Melnragėje, ant Parnidžio kopos Nidoje, Metelių regioniniame parke Dzūkijoje, Žuvinto ir Kamanų rezervatuose, rytoj renginys vyks ir Vilniuje, Vingio parke.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.