Pajamų nelygybė šiemet gali kiek sumažėti, bet esminių pokyčių nebus

Ekonomikos ekspertai sako, kad pajamų nelygybė Lietuvoje šiemet gali šiek tiek sumažėti, bet esminių pokyčių tikėtis neverta.

Seimui patvirtinus biudžetą ir mokesčių pakeitimus, naujienų agentūra BNS ekonomistų ir ekspertų paprašė įvertinti, kaip dėl jų 2020 metais keisis pajamų nelygybė.

Septyni apklaustieji sakė manantys, kad nelygybė mažės, nes didės pensijos, vaiko pinigai ir darbo užmokestis, o didžiausias pajamas gaunanti žmonių grupė bus apmokestinta didesniu tarifu.

Šeši ekspertai laikėsi pozicijos, kad pajamų nelygybė nesikeis, nes brangstančios prekės ir paslaugos „suvalgys“ didžiąją dalį didėsiančios žmonių perkamosios galios.

Trys ekspertai manė, kad pajamų nelygybė šiemet didės, nes skurdžiausių žmonių pajamos augs per lėtai.

Europos Komisijos duomenimis, pastaraisiais metais pajamų nelygybė Lietuvoje buvo viena iš didžiausių Europos Sąjungoje – Briuselis situaciją vadino kritine, o mokesčių ir socialinių išmokų poveikį nelygybei ir skurdo mažinimui – labai ribotu.

Nelygybę mažins vaiko pinigai, MMA

Dalis apklaustųjų įsitikinę, kad pajamų nelygybę turėtų mažinti šiemet didėsiančios senatvės pensijos, kylantis minimalus atlyginimas, neapmokestinamasis pajamų dydis ir vaiko pinigai.

Banko SEB ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad mažesnes pajamas gaunančių žmonių pajamos didės labiau nei didesnių pajamų savininkus – 2020 metais tikimasi spartesnio viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimo, be to, vidutinė pensija augs sparčiau negu darbo užmokestis „į rankas“.

„Minimali mėnesio alga taip pat didės labiau negu vidutinis darbo užmokestis. Taip pat prognozuojame, kad nedarbas šiemet dar liks panašus, kaip ir pernai. Dar pridėkime vaiko pinigus, kurie labiau augs gausesnėms ir mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms, todėl tikrai yra nemaža tikimybė, kad 2020 metais pajamų nelygybė bus mažesnė, bet tiek, kad šiuos pokyčius pamatysime statistikoje tik po pusantrų metų“, – sakė T. Povilauskas.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė mano, kad nelygybės mažėjimui įtakos turės ir nuo 2020 metų didėsiantis gyventojų pajamų mokesčio tarifas ypač aukštą darbo užmokestį gaunantiems asmenims.

Šiais metais nuo 27 iki 32 proc. didėja gyventojų pajamų tarifas didžiausias pajamas gaunantiems dirbantiems žmonėms, kurių alga viršija 110 tūkst. eurų. Tokių žmonių yra daugiau kaip 2 tūkst.

Nėra esminių pokyčių

Kai kurie ekonomistai sako, kad nauji mokestiniai pakeitimai yra pernelyg fragmentiški, o ne esminiai žingsniai, siekiant pokyčių.

„Šiokių tokių postūmių yra, nereikia to neigti, tačiau jie labiau korekciniai, nei proveržį atnešantis ar bent daugiau žadantys. Šie pokyčiai iš esmės didžiosios Lietuvos dalies gyventojų perkamosios galios nepadidins, tačiau taip pat reikia tikėtis (o signalų yra įvairių), kad pokyčiai rinkose jos ir nesumažins“, – įsitikinęs Kauno technologijų universiteto profesorius Rytis Krušinskas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesoriaus Tado Šarapovo teigimu, naujų mokesčių sąskaita planuojami pagerinimai atskiroms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, pensininkams, šeimoms, auginančioms vaikus, bus paveikti infliacijos, todėl pajamų nelygybės klausimo iš esmės nespręs.

Jam antrina ir bendrovės „SME Finance“ ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas – jis atkreipia dėmesį, jog kainų kilimą skatins didesni kuro ir alkoholio akcizai bei bankų pelno mokestis.

„Nuo 2020 metų įsigalios didesni akcizai stipriam alkoholiui, benzinui bei dyzelinui, kas automatiškai paveiks ir galutinę šių prekių kainą. Panašų poveikį gali turėti ir iki 20 proc. padidintas pelno mokestis bankams – atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankų sektoriuje vyrauja itin nedidelė konkurencija, dalis padidinto bankų Pelno mokesčio gali atsigulti ant klientų (vartotojų ir įmonių) pečių“, – teigia A. Izgorodinas.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad nelygybė nesikeis, nes gyventojų pajamų mokesčio lengvatos neišnyko, o neapmokestinamųjų pajamų dydis keliamas lėčiau nei žadėta.

Pajamos auga lėtai

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkės Jonės Kalendienės teigimu, norint, kad mažėtų pajamų nelygybė, reikia, jog mažiau uždirbančiųjų pajamų augimas būtų spartesnis nei didesnes pajamas gaunančiųjų.

„Mažiausias vidutines pajamas Lietuvoje gauna pensininkai ir valstybiniame sektoriuje dirbantys asmenys. Jiems numatytas pajamų augimas nėra didelis. O tuo tarpu privačiame sektoriuje dirbantys, aukštesnės kvalifikacijos specialistai gali tikėtis spartaus tolimesnio pajamų augimo dėl ekonomikos kilimo ir darbo jėgos, kurios negali pakeisti imigrantai, trūkumo“, – teigė J. Kalendienė.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, jog pajamų nelygybę gali mažinti tik didelės žmonių pajamos ir kuriamos sistemos, kurios priartina gyventojus prie kapitalo valdymo, o bandymai atimti iš vienos grupės perskirstant kitoms yra trumpalaikio poveikio ir netvarios sistemos.

„Pajamų nelygybė atsiranda iš to, kad siaura grupė supranta, kaip naudoti kapitalą, o didesnė dalis tikisi perskirstymo. Biudžeto perskirstymas gali augti tik didinant bendrąsias pajamas, o ne mažas pajamas skirstant platesniam ratui“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.

Šiaulių universiteto mokslininkas Martynas Brazauskas sako, kad nauji mokesčiai sumažins keliamų atlyginimų efektą.

„Pajamų nelygybė tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje didėja dėl brangstančio finansinio turto ir mažų palūkanų normų. Asmenys gaunantys dideles pajamas gali ne tik investuoti, tačiau dėl mažesnės rizikos jiems suteikiamos geresnės galimybės pasiskolinti. Šie veiksniai ir toliau lems didėjančią pajamų nelygybę“, – mano M. Brazauskas.

Laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad iniciatyvos „ant popieriaus“ nelygybę mažintų, bet ilguoju laikotarpiu tai nėra tvaru.

„Nenuoseklios, chaotiškos, diskriminuojančios ir net antikonstitucinės mokesčių iniciatyvos darko mokesčių sistemą. Tai turės ilgalaikės žalos Lietuvos reputacijai. Nepritrauktos investicijos, išvykę aukštos kvalifikacijos specialistai ir vadovai, ar veiklą iškėlę vietos verslai – visa tai reiškia gerokai mažesnes mokestines pajamas į biudžetą. Tad nors šalies viduje būsime gal kiek lygesni, tačiau tiek pagal viduriniosios klasės pajamas, tiek pagal senatvės pensijų lygį ir toliau rikiuosimės ES šalių apačioje, o atotrūkis, palyginti su Estija, tik didės“, – teigė ji.

„Kritinis“ nelygybės lygis

Europos Komisija paskutinėje savo metinėje ataskaitoje apie situaciją Lietuvoje pabrėžė, kad pajamų nelygybė tebėra viena iš didžiausių ES.

2017 metų duomenimis, turtingiausių 20 proc. namų ūkių pajamos buvo 7,3 karto didesnės nei neturtingiausių 20 procentų.

Briuselio ekspertų teigimu, tai rodo ir žemą socialinių išmokų adekvatumo lygį, ir labai mažą mokesčių sistemos progresyvumą.

„Europos socialinių teisių ramstį pagrindžiančios socialinių rodiklių suvestinės duomenimis, pajamų nelygybės
lygis Lietuvoje yra kritinis“, – rašoma ataskaitoje.

BNS