Pagrindinei mokyklai suteiktas signataro Prano Dovydaičio vardas

Kazlų Rūdos savivaldybės taryba eiliniame posėdyje apsvarstė dvylika savivaldybei ir jos gyventojams aktualių klausimų.

Pakeitė mokyklos pavadinimą

Atsižvelgę į Kazlų Rūdos „Elmos“ mokyklos-darželio ir Rimvydo Žigaičio menų mokyklos prašymus vietos politikai šioms ugdymo įstaigoms leido nuo 2018 m. sausio 1 d. padidinti nustatytą didžiausią leistiną pareigybių skaičių. „Elmos“ mokykloje-darželyje bus įsteigta viena mokytojo padėjėjo pareigybė, o Rimvydo Žigaičio menų mokykla turės puse etato dirbantį specialistą ūkio reikalams.

Patvirtinę pakeistą Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą, Tarybos nariai atsižvelgė į Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos bendruomenės prašymą ir nuo kitų metų sausio 1-osios pakeitė mokyklos pavadinimą, jai suteikdami iš Kazlų Rūdos savivaldybės Runkių kaimo kilusio Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio vardą. Taigi, nuo kitų metų oficialus šios ugdymo įstaigos pavadinimas bus Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinė mokykla.

Tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Valdas Kazlauskas kolegas politikus prieš balsavimą informavo, kad mokykla P. Dovydaičio vardo siekė nuo 2015 m. vasario 16-osios, kai Kazlų Rūdoje buvo pastatytas ir atidengtas P. Dovydaičio paminklas. Tuomet pagrindinės mokyklos bendruomenės atstovai užmezgė ryšius su signataro giminaičiais ir kryptinga veikla ėmė siekti, kad mokyklai būtų suteiktas žymaus, visai Lietuvai nusipelniusio kraštiečio vardas. Mokykla, V. Kazlausko teigimu, jau yra nutarusi, kad naujųjų mokslo metų pradžioje, rugsėjo 1-ąją, pirmoji P. Dovydaičio pagrindinės mokyklos penktosios klasės moksleivių pamoka vyks prie P. Dovydaičio paminklo.

Mokys sveikos gyvensenos

Patvirtinusi Savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vedėjos Rasos Avietynienės pristatytą Savivaldybės investicijų projektų inicijavimo, planavimo, rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą, Taryba ėmėsi svarstyti, ar pritarti projektui „Sveikos gyvensenos skatinimas Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybėse“. Posėdyje dalyvavusi Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė-savivaldybės gydytoja Vaida Sendžikienė atsakydama į politikų klausimus paaiškino, kad šiuo projektu bus siekiama padidinti tikslinių grupių asmenų sveikatos raštingumo lygį ir formuoti pozityvius jų sveikatos elgsenos pokyčius. Kazlų Rūdos savivaldybėje projekto veiklose dalyvaus vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys. Jiems bus organizuojami informaciniai ir šviečiamieji renginiai, mokymai, seminarai, konkursai, taip pat savaitgalinės stovyklos fiziniam aktyvumui skatinti ir sveiko maisto gamybos įgūdžiams formuoti.

Tarybos nariai taip pat patvirtino Teritorijų planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto-ekologo Juozo Vitukyno pristatytas pakeistas Savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles. Atsižvelgiant į jau pernai Lietuvoje pakeistas Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles, svarbiausias Savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pakeitimas – kad daugiabučių ir privačių namų gyventojai šiaurinėje sklypo pusėje medžius ir aukštesnius kaip 3 m krūmus galės sodinti ne arčiau kaip už 5 metrų nuo kaimyninio sklypo ribos. Anksčiau galiojusiose taisyklėse tai daryti buvo leidžiama 3 m atstumu.

Žemės mokesčiai 2018 m. bus dar didesni

Lig tol be klausimų ir diskusijų posėdžiavę vietos politikai atgijo Tarybai ėmus svarstyti šių metų biudžeto pakeitimus. Mat Savivaldybė gavo, taip pat ir sutaupė nemažai pajamų, kurias nutarė perskirstyti. Pavyzdžiui, apie 9 tūkst. Eur nutarta skirti Kazlų Rūdos tvenkinio užtvankos tvarkymo darbams. Opozicijoje dirbančio Aido Vaišnoros nuomone, tai, kad baigiantis kalendoriniams metams, kasmet Tarybai tenka perskirstyti Savivaldybes biudžete atsiradusias laisvas lėšas, liudija, jog biudžetą galima būtų valdyti efektyviau. Tačiau posėdžiui pirmininkavęs meras Vytautas Kanevičius Tarybos nariui atsakė, kad visus atsakymus į jam kilusius klausimus politikas būtų gavęs Ekonomikos, finansų ir verslo reikalų komiteto posėdyje, kuriame jis nedalyvavo.

Taryba patvirtino Savivaldybės susisiekimo infrastruktūros tobulinimo per miestus ir gyvenvietes prie valstybinės reikšmės kelių prioritetų sąrašą, numatydama įrengti ar rekonstruoti dviračių ir pėsčiųjų takus, įrengti žiedinę Kazlų Rūdos–Pažėrų kelio sankirtą, kai kur įrengti greičio mažinimo kalnelius, pagerinti pėsčiųjų perėjų ir sankryžų apšvietimą. Kartu meras V. Kanevičius atsakydamas į A. Vaišnoros klausimą informavo, kad Savivaldybė kreipėsi į VĮ Marijampolės regiono keliai prašydama, kad rekonstruojant Kazlų Rūdos–Višakio Rūdos kelią šalia jo būtų įrengtas ir pėsčiųjų bei dviračių takas.

Itin karštos diskusijos užvirė Tarybai ėmus svarstyti Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresniosios specialistės Ingos Makarevičienės pristatytą Žemės mokesčio tarifų nustatymo 2018 metams projektą. Mat dėl šiais metais gerokai padidėjusio žemės mokesčio tarp savivaldybės gyventojų buvo kilęs didelis šurmulys. Tačiau į tai nesureagavusi Savivaldybės administracija 2018-iesiems pasiūlė nustatyti dar didesnius mokesčius. Kaip posėdžio metu Tarybos nariams paaiškino I. Makarevičienė, šiemet iš žemės mokesčio savivaldybė gavo 156 tūkst. Eur pajamų, o 2018-aisiais planuoja gauti apie 183 tūkst. Eur.

Opozicijoje dirbantis Tarybos narys Remigijus Navickas vietos politikams pateikė drauge su kolega Evaldu Silicku parengtą alternatyvų žemės mokesčio 2018 metams tarifų projektą. Jame Tarybos nariai siūlė kitais metais taikyti tokius tarifus, kad Savivaldybės gyventojams ir įmonėms būtų paskaičiuotas tokio pat dydžio, kaip šiemet, žemės mokestis. Deja, valdančiosios daugumos balsais buvo patvirtinti tokie tarifai, kokie buvo numatyti sprendimo projekte. Taigi, kitais metais žemės mokesčio mokėtojams už žemę teks mokėti dar daugiau nei šiemet.

Ričardo Pasiliausko nuotrauka