Pagrindinė infrastruktūra Rūdninkų kariniame miestelyje bus pastatyta iki 2027-ųjų

Pagrindinė infrastruktūra Rūdninkų kariniame miestelyje bus pastatyta iki 2027 metų pabaigos, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Po krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės susitikimo su Vilniuje viešėjusiu Vokietijos finansų ministru ir vicekancleriu Larsu Klingbeilu išplatintame pranešime ministerija taip pat pabrėžė, jog Rūdninkų karinio miestelio statybos vyksta pagal grafiką.

Pasak KAM, planuojama, kad visa svarbiausia infrastruktūra – štabas, techninės priežiūros centrai, kareivinės, medicinos punktas, valgykla – bus pastatyta iki 2027-ųjų pabaigos.

Likusius objektus, kaip sporto infrastruktūra, sraigtasparnių aikštelės, numatoma pastatyti iki 2028 metų vidurio.

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė anksčiau liepą jau yra sakiusi, kad Rūdninkų karinio miestelio pirmojo etapo progresas yra geresnis negu tikėtasi.

Antrojo miestelio vystymo etapo, kuris vyks viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (PPP) modeliu, sutartis planuota pasirašyti iki šių metų pabaigos, tačiau O. Mašalė yra minėjusi, kad procesą įmanoma paspartinti.

KAM pabrėžė, kad apie 2,2 mlrd. bendros vertės Rūdninkų miestelio statybos yra didžiausias karinės infrastruktūros plėtros projektas Lietuvos istorijoje.

Be to, pasak ministerijos, D. Šakalienės susitikime su L. Klingbeilu didelis dėmesys buvo skirtas Lietuvos ir Vokietijos pramoniniam bendradarbiavimui, ypač gynybos srityje, kuris nuosekliai plečiamas.

„Vystomas bendradarbiavimas su bendrove „Rheinmetall“ dėl visos amunicijos ir sprogmenų gamybos grandinės kūrimo Lietuvoje. Taip pat tęsiamos diskusijos su KNDS dėl techninės priežiūros ir logistinės bazės įkūrimo, aptarnaujant tiek Vokietijos, tiek Lietuvos ginkluotąsias pajėgas“, – nurodė ministerija.

D. Šakalienė pranešime pažymėjo, kad bendradarbiavimas su „Rheinmetall“, KNDS ne tik stiprina Lietuvos technologinį pajėgumą, bet sudaro galimybę Europai kurti saugias tiekimo grandines, operacinį sąveikumą.

„Ši partnerystė tampa praktiniu modeliu, kaip gynybinis bendradarbiavimas virsta ilgalaike Europos karine galia“, – cituojama D. Šakalienė.

Ministrai taip pat aptarė Europos Sąjungos (ES) gynybos politiką ir finansavimo iniciatyvas.

Pasak KAM, Vyriausybė planuoja naudotis tokiais Bendrijos instrumentais kaip „ReARM Europe“, Europos saugumo veiksmų programos (SAFE) fondu, vadinamąja Baltąja knyga, kurioje pateikiamos ES saugumo gairės siekiant pašalinti kritines spragas, skatinti valstybių narių investicijas į gynybą.

Kaip rašė BNS, Berlynas yra įsipareigojęs apie 4–5 tūkst. karių brigadą Lietuvoje visiškai dislokuoti iki 2027 metų pabaigos.

Be to, iki 2030 metų kariuomenėje planuojama išvystyti diviziją, tam pirmą kartą nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos istorijoje bus įsigyti tankai, kita sunkioji technika.

Lietuva iki 2034-ųjų iš viso ketina įsigyti 44 „Leopard“ tankus, dalis jų turėtų būti perduota 2029-aisiais. Šalyje netrukus prasidės ir „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statyba.

BNS skelbė, kad šiuo metu Lietuvoje vystoma apie 200 karinės infrastruktūros projektų, kurių bendra vertė per artimiausius ketverius metus sieks apie 4 mlrd. eurų.

2026-2030 metais Lietuvos gynybos finansavimas turėtų pasiekti apie 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto.