Pagerbti laisvės gynėjai

Į Vilniaus įgulos karininkų ramovę lapkričio 24 dieną susirinko kariai, gynę Aukščiausią Tarybą, saugoje valstybinės reikšmės objektus, valstybės sieną, policijos ir muitinės atstovai – kariai, kuriems vadovaujantis Laisvės gynėjo teisinio įstatymo nuostatomis sutektas garbingas laisvės gynėjo statusas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021 metais priėmė laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą, kuriame nurodoma, kad laisvės gynėjas – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos ir ūkio objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą, tarnaudamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos Respublikos policijoje, Lietuvos šaulių sąjungoje, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamente, ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d., priklausydamas vienai šiame straipsnyje išvardytų grupių

Šie kariai, gynę Lietuvos Respubliką, kūrę valstybės ir karines struktūras yra vienose gretose su 1919–1920 metų savanoriais, kurie kovėsi su bermontininkais, lenkais ir bolševikais, su 1941 metų birželio sukilimo dalyviais, su partizanais, pokario metais kovojusiais prieš okupantus. Kai kurie pirmieji Lietuvos nepriklausomybės gynėjai dar tarnauja kariuomenėje, kai kurie yra atsargoje, bet buvusių nebūna – širdyje mes visi tebeesame jauni kariai - kalbėjo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas br. gen. Alvydas Pocius – tai buvo mūsų gyvenimo etapas ir mūsų atlikta pareiga Tėvynei. Mes tada auginome savo vaikus ir kartais pagalvodavome – kas bus jei mūsų neliks? Kitas balsas sakė, kad turime pareigą atlikti vardan jų, kad jie galėtų augti laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje.

Veteranus sveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos policijos veteranų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Navickas.

Pirma laisvės gynėjo statusą gavusių asmenų pagerbimo ceremonija vyko Seimo rūmuose, antrojoje šventėje, skirtoje Lietuvos kariuomenės dienai, Laisvės gynėjo statusą liudijantys atributai įteikti virš 220 asmenų. Ceremonija inicijuota ir vykdoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iniciatyva. Laisvės gynėjo statusą liudijantį pažymėjimą ir ženklus įteikė Aukščiausios Tarybos gynimo organizatorius, pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ įkūrėjas br. gen. Česlovas Jezerskas, LK vadas gen. ltn. Alvydas Pocius, KASP vadas plk. Darius Vaicekauskas, Lietuvos policijos veteranų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Navickas, o LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas laisvės gynėjo atributus įteikė Anapilin išėjusių gynėjų Šarūno Bagdono, Vytauto Čepukevičiaus ir Romualdo Katino artimiesiems. Laisvės gynėjo statusas suteiktas Krašto apsaugos savanorių pajėgų sudėtyje buvusios Vytauto apygardos septintosios rinktinės savanoriams: buvusiam rinktinės vadui plk. Vitui Antanui Kelevišiui, buvusiam rinktinės vado pavaduotojui, 71 bataliono vadui dim. kpt. Valdui Mintaučkiui, KASP Vilniaus rinktinės 806 Molėtų kuopos vadui kpt. Mindaugui Kalveliui, mjr.Vytautui Vyšniauskui – buvusiam Molėtų rajono komendanto pavaduotojui, KASP Molėtų kuopos vadui Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės viršilai Petrui Virvičiui, savanoriui Putnai Arūnui.