Pagerbti Kiauklių savanoriai

Rugsėjo 22 d. kiaukliškiai po Šv. Mišių Kiauklių švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje atidavė pagarbą savanoriams iškilmingai minėdami ir atidengdami 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyvių įamžinimo lentą.

Bažnyčioje pilna žmonių. Prieš altorių pasitempę šauliai su vėliavomis. Po turiningo kunigo A. Jasionio pamokslo, pasibaigus Šv. Mišioms, kunigas pakviečia visus prie pavasarininkų paminklo. Čia visus eilėmis apie meilę Tėvynei pasveikino Ukmergės politinių kalinių ir tremtinių skyriaus pirmininkė Aldona Kalesnikienė. Chorelis, vadovaujamas Laimutės Gelūnaitės, ir susirinkusieji sugiedojo Tautišką giesmę. Aldona Kalesnikienė perskaitė 1918 metų gruodžio 27 dienos atsišaukimą, kviečiantį visus šalies gyventojus palaikyti jauną Respubliką, ginti ją nuo išorinio priešo. Taip ir pasielgė jauni, kuklūs Kiauklių vaikinai Vincas Bačiulis, Vaclovas Gudonis, Karolis Jočys, Karolis Kisielius, Vladas Pociūnas, Feliksas Pusvaškis. Ant bažnyčios mūrinės tvoros uždengta baltu audiniu, perrištu trispalviu kaspinu pritvirtinta atminimo lenta. Ją atidengti buvo pakviesti savanorio Vaclovo Gudonio proanūkis Žilvinas Karlas ir Vaclovo Gudonio duktė Stasė Karlienė. Susijaudinę abu, drebančiomis rankomis nuėmė audinį, dengusį atminimo lentą, kurioje iškalti vardai ir pavardės iš Kiauklių kilusių savanorių. Kunigas Antanas Jasionis pašventino lentą. Nuo šiol ji visą laiką kiaukliškiams ir svečiams primins, kad šiame krašte gyvenantieji yra dėkingi, prisimena ir gerbia savanorius kovotojus, gynusius Lietuvą jai sunkiu metu.

Pasak p. A. Kalesnikienės, atminimo lentą savanoriams buvo numatyta įrengti kitoje, labiau matomoje vietoje, tačiau negavus leidimo ji pritvirtinta ant bažnyčios tvoros.

Puokštes gėlių prie lentos padėjo ne tik savanorių giminės, bet ir dėkingi kraštiečiai, šauliai. Gėlių taip pat nunešė ir ant savanorių kapų.
Ukmergės politinių kalinių ir tremtinių skyriaus pirmininkė pakvietė atvykusius į tokį nedažną renginį pasisakyti. Pirmoji kalbėjo Širvintų rajono tarybos narė Alytė Skėberienė. Ji pasveikino Kiauklių krašto žmones atlikus tokį taurų darbą. „Savanoriai, jų kova su krašto užpuolikais – tai tokia nesena istorija, štai matome dar tų kovotojų vaikus. Tai visai neseni laikai, šimtas metų valstybei, istorijai – tai visai nedaug, o jau juos kai kas nori užmiršti, ištrinti, pakeisti. Savanoriai – tai ne politika, tai istorija. Tai mūsų šalies garbė ir pasididžiavimas. Džiaugiuosi kartu su kiaukliškiais, kad sugebėjo pagerbti drąsius vyrus, o štai Širvintose mes to padaryti negalime. Į savo kreipimąsi dėl Širvintų valsčiaus savanorių įamžinimo gavome atsakymą, kad jam nepritarta, kad tas klausimas neišdiskutuotas. Nuoširdžiai sveikinu ir džiaugiuosi kartu su Jumis“, – kalbėjo A. Skėberienė.

Pasisakė savanorio Karolio Kisieliaus anūkas Vytautas Kisielius. Jaunas vaikinas padėkojo visiems, kurie daug triūsė, ieškojo, aiškinosi, tarėsi ir galų gale jų rūpesčius apvainikavo šios dienos šventė. „Visų savanorių giminių, artimųjų vardu dėkoju“, – susijaudinęs kalbėjo V. Kisielius.

Baigiantis atminimo lentos atidengimo renginiui, ukmergiškė p. Aldona Kalesnikienė labai nuoširdžiai padėkojo mecenatui Gyčiui Jačioniui, kunigui Antanui Jasioniui, Vaclovui Kalesnikui, Aleksandrui ir Jurgiui Masiulioniams. „Tai šių iniciatyvių žmonių dėka galėjome padaryti tai, ką šiandien matote“, – pasakė Ukmergės politinių kalinių ir tremtinių skyriaus pirmininkė.

Gražu. Jaudinančiai ori, jautri, iškilminga šventė, tačiau viduje kirba klausimas, kodėl Ukmergės, o ne Širvintų politinių kalinių ir tremtinių skyrius rūpinasi Širvintų rajono savanorių įamžinimu, kodėl širvintiškių politinių kalinių ir tremtinių skyriaus atstovų nebuvo renginyje, niekas iš šios garbingos organizacijos nepasisakė. Kiek žinau, politinių kalinių ir tremtinių rajone esama, yra ir savanorių giminių bei artimųjų, tačiau be ukmergiškių pagalbos (išskyrus šaunuolius Musninkus), niekas nejuda. O kiaukliškis Aleksandras Masiulionis jau planuoja kitus darbus savanoriams pagerbti. Gera pradžia jau padaryta, o tęsinys tikrai bus.

Nuotraukos autorės