Pagerbtas lietuviškas žodis

Gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji mums primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi tautos gyvybingumą ir brandą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 draudimo metų paaiškėjo, kad spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Lietuviškas žodis išgyveno paprastų žmonių lūpose, daraktorių pamokose, knygnešių gabenamoje spaudoje.

Šventinės dienos išvakarėse kalbai ir knygai skirta popietė surengta Ignalinos viešojoje bibliotekoje. Ji pradėta muzika. Gitara grojo Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos mokinys Žymantas Ivanauskas. Į svečius atvyko ir paskaitą apie mūsų krašto vietovardžius skaitė kraštietis kalbininkas Laimutis Bilkis, vėliau buvo apdovanoti kalbos konkurso nugalėtojai. ,,Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną sveikiname visus kalbininkus, leidėjus, rašytojus, mokytojus, mokslininkus, bibliotekininkus ir dėkojame už kalbos ir žodžio puoselėjimą“, – sakė renginį vedusi bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Virginija Mesropian.

Žodžio ir knygos puoselėtojus, rašančius ir kuriančius sveikino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lina Gladkauskienė, Seimo narys Gintautas Kindurys, Europos parlamento nario Bronio Ropės padėjėjas Henrikas Šiaudinis. Kalbėta apie ypatingą minimos dienos prasmę šių dienų kontekste, kai toks svarbus tampa tautos laisvas balsas ir žodis, kai matome, kaip niekinama ir naikinama ukrainiečių tauta, o jos žemės okupantai masines informacijos priemones naudoja baisiam melui skleisti. Šiandien mes, lietuviai, galime skaityti, rašyti, kalbėti ir mokytis bei savo nuomonę reikšti savo kalba, galime rinktis skaitinius iš begalės laikraščių, žurnalų, turime didžiulę knygų įvairovę. Bibliotekai dėkota už didžiausio rašytinio žodžio lobyno rajone saugojimą, gražias iniciatyvas, prasmingas veiklas. Direktorė Loreta Aleknienė sveikinta neseniai tapusi geriausia 2021 m. Lietuvos bibliotekos vadove. Jai įteiktos Seimo ir Europos parlamento narių padėkos.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Ignalinos rajono savivaldybės administracija jau daugelį metų organizuoja konkursą „Padėk suklupusiam žodžiui“. Mokiniai ir suaugusieji kviečiami raštu atlikti kalbos kultūros užduotis ir pagerbti gimtąją kalbą. Konkurso organizatorė, savivaldybės administracijos Informatikos ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja, kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė sveikino konkurso nugalėtojus ir visiems renginio dalyviams linkėjo branginti, puoselėti ir mylėti savo kalbą: ,,Pasibaigė kasmetinis gimtajai kalbai skirtas konkursas „Padėk suklupusiam žodžiui“. Jame dalyvavo 15 suaugusiųjų ir 22 moksleiviai. Parodėme, ką išmanome, ką dar reikia patobulinti, tačiau kalba kaip gyvenimas, ne viską galima įsprausti į taisykles, sudėti į žodynus ar žinynus. Daug lemia kalbos jausmas, nuojauta. Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams, kurie rado laiko ir noro pasidomėti kalbos naujovėmis, išbandyti jėgas, ir sveikiname nugalėtojus.“.

Suaugusiųjų grupėje pirmąją vietą užėmė Ramunė Kliaugienė, antrą ir trečią – Gabija Kolomijec ir Diana Trukanienė. Iš 22 moksleivių geriausiai užduotis atliko Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos mokinė Gabija Pukalskaitė, antrąją vietą užėmė Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokinys Algirdas Pauliukėnas, trečiąją – Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos mokinys Paulius Kolosovas. Jiems įteiktos mero Justo Rasiko pasirašytos padėkos ir savivaldybės dovanėlės. Padėkos raštais už dalyvavimą konkurse apdovanoti ir asmenys, kurie ankstesnius dvejus metus buvo konkurso nugalėtojai ir šiais metais pasiekė puikių rezultatų. Tai Roma Ksenzovienė, Virginija Kamarauskienė, Jurgita Ulkienė, Gediminas Čeponis. Pakeitus nuostatus jiems vieta neskiriama.

Kalbininko Laimučio Bilkio paskaitoje ,,Mūsų vietovardžiai“ buvo pateikta daug įdomių faktų apie vietovardžių rinkimą, užrašymą, saugojimą, daugiausia kalbėta apie mūsų krašto senuosius vandenvardžius, gyvenviečių, piliakalnių, laukų, pievų, akmenų vardus. Renginyje dalyvavusiems gimnazistams tai buvo įdomi netradicinė pamoka, o visiems kitiems – priminimas, kiek daug prasmės ir istorijos savyje saugo vietovardžiai. Patys seniausi ežerų pavadinimai Ignalinos rajone: Audenis, Gavys, Korinas, Parsvėtas, Liminas ir kt. Vieni jų – senieji indoeuropiečių žodžiai, kiti siejami su graikų (Liminas), suomių (Munas) kalbomis. Linkmenas, Baluošas, Lūšiai, Lūšykštis, Almajas – baltiškos, lietuviškos kilmės. Lietuvių kalbos institute, kur dirba L. Bilkis, saugoma daugiau nei 600 tūkst. kortelių su užrašytais vietovardžiais, 28 tūkst. perkelti į elektroninę duomenų bazę. Kalbininkas kvietė domėtis savo krašto vietovardžiais, juos vartoti, saugoti, viešinti. Bibliotekai jis dovanojo Lietuvos vietovardžių žodyno 4-ąjį tomą.

Renginio pabaigoje buvo perskaityti Viktorijos Daujotytės žodžiai: ,,Kas šiandien mums yra svarbiausia kaip laisvai kalbantiems žmonėms? Kad labai svarbu žinoti, jog kalbėdami mes liečiame ir žmogaus pasaulį – kenkiame jam, kai kalbame, sakome tai, kuo patys netikime. Stipriname žmogiškumo pamatus, kai mūsų žodžiai sutampa su mūsų mintimis, pozicijomis. Turime suvokti, kad didžiausia laisvė ir yra kalbėti savimi, neapsimesti, tikėti tuo, ką sakai. Kad geros knygos yra ir mūsų kalbos mokytojos, mūsų sąmonės ugdytojos.“