Pagėgiuose paminėta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena

Ketvirtadienio rytą Algimanto Mackaus gimnazijos gimnazistai ir mokytojai Panemunės miestelyje, prie Angelo skulptūros (autorius Zenonas Kinkys), skirtos „Vilko vaikams“ atminti,  paminėjo Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną.

Iš gimnazistų ir mokytojų lūpų skambėjo daina ir jautrūs žodžiai, prisimenant šią istorinę datą ir tuo metu vykusius baisius įvykius. Prie Angelo skulptūros uždegtos atminimo žvakutės, Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Edgaras Kuturys padėjo gėlių puokštę bei padėkojo gimnazistams ir mokytojams už prasmingą iniciatyvą.

1944 m. rudenį sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą prasidėjo iki tol neregėtų mastų vietos gyventojų genocidas ir šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. 1944–1949 metais pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus krašte Maskvos Kremliaus nurodymu buvo įvykdytos per 300 tūkst. civilių gyventojų žudynės, o ir likę 100 tūkst. gyvųjų deportuoti.Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, sudarytų nepakeliamų sąlygų, bado ir ligų išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių buvo ištremti į Vokietiją.

Norėdama paslėpti nusikaltimus žmoniškumui Rusijaneteisėtai okupavo ir kolonizavo Karaliaučiaus kraštą, o jo vietovardžius pakeitė rusiškais.

Nusiaubtas Karaliaučiaus kraštas Potsdamo konferencijos susitarimu 1945 m. rugpjūčio 2 d. buvo laikinai atiduotas administruoti Sovietų Sąjungai. Nuo 1945 m. rudens į Karaliaučiaus kraštą ėmus siųsti rusakalbius kolonistus, prasidėjo nenutrūkstamas jo kolonizavimas. 1947 m. spalio 11 d. SSRS Ministrų Taryba, pažeisdama 1907 m. Hagos konvenciją, priėmė nutarimą „Dėl vokiečių iškeldinimo iš Karaliaučiaus srities“. 102 tūkst. vietos gyventojų, išgyvenusių sovietų terorą, buvo ištremti į Rytų Vokietiją.

Antrojo pasaulinio karo metu Klaipėdos kraštas priklausė tuometinei hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalį į jį įžengė sovietinė armija. Armijos tankai važiavo per visa, kas pasitaikydavo kelyje – per vežimus, arklius, griovė bėgančius žmones. Dauguma krašto vyrų tuo metu buvo patekę į nelaisvę arba žuvę, tad visa sovietinės armijos neapykanta ir kerštas teko Klaipėdos krašto moterims, vaikams ir seneliams.

2006 metais spalio 16-oji Seimo nutarimu paskelbta Mažosios Lietuvos genocido diena.