Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje – tarptautinė konferencija „Vydūno ir Vaižganto gyvenimo ir kultūrinės-kūrybinės veiklos paralelės“

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė literatūrinio žodžio mylėtojus į rašytojų Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) ir Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms gimimo metinėms paminėti skirtą tarptautinę konferenciją „Vydūno ir Vaižganto gyvenimo ir kultūrinės-kūrybinės veiklos paralelės“.

Sveikindama kraštiečius ir pristatydama garbius svečius iš Lietuvos ir užsienio, konferencijos vedėja – Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja, pavaduojanti direktorę, Ramutė Vaitkuvienė, pasidžiaugė gražia ir tvaria kultūrine bičiulyste su Vydūno draugija, kurios pagrindu yra puoselėjamas šviesus Vydūno atminimas bei skleidžiamos šio mąstytojo idėjos visuomenėje. Bibliotekos vadovė dėkojo draugijai, jos pirmininko Tomo Staniko asmenyje, už bibliotekai perduotus svarią istorinę vertę turinčių Vydūno knygų bei apie jį leistų veikalų rinkinius, itin praturtinusius bibliotekininkų įrengto Vydūno vardo ekspozicinio kambario dokumentų fondą. Tardamas sveikinamąjį žodį, Vydūno draugijos steigėjas, ilgametis draugijos pirmininkas, o šiuo metu – draugijos Garbės pirmininkas, Pagėgių krašto Garbės pilietis doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką pavadino Vydūno literatūrinio palikimo kaupimo, išsaugojimo ir sklaidos rezidencija.

Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Komskis, perduodamas sveikinimus nuo mero Vaido Bendaravičiaus ir administracijos direktorės Jūratės Mažutienės, akcentavo didžiulį vydūniečių indėlį į Pagėgių krašto kultūros paveldo aruodą bei linkėjo susirinkusiems semtis vydūniškosios išminties ir remtis ja kasdienio gyvenimo kelyje. Pagėgiškių poetų eilėmis bei dainomis apie Pagėgių kraštą ir Lietuvą renginio dalyvių širdis užliejo Virginijos Bubelienės vadovaujamas Pagėgių savivaldybės Neįgaliųjų draugijos moterų ansamblis „Rambynas“.

Pirmąjį, gausiai dokumentine medžiaga iliustruotą, konferencijos pranešimą „Meilės Lietuvai skleidėjai. Vydūnas ir Vaižgantas“ skaičiusi Vydūno draugijos tarybos narė Jurgita Gedminienė apžvelgė esminius Vydūną bei Juozą Tumą-Vaižgantą siejusius bendrumus įvairiais aspektais: amžiaus, mąstymo, religijos, kūrybos universalumo, prioriteto jaunimo ugdymui teikimo ir kt. Doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius savo pranešime ,,Kaip Vaižgantas įvertino Vydūną?“ praplėtė viešnios Jurgitos Gedminienės dėstytą temą. Mokslininkas pabrėžė, jog abu rašytojai atstovavo neoromantizmo krypčiai ir buvo gerai susipažinę su vienas kito kūryba, kurią vertino bei rekomendavo įtraukti į ugdymo programas. Vedini to paties požiūrio į tautos lemtį, tiek Vydūnas, tiek Juozas Tumas-Vaižgantas aktyviai dalyvavo XIX a. – XX a. pr. vykusiame lietuvių tautiniame atgimime.

Pasakojimas apie Vydūno gyvenimo kelionę pratęstas iš Berlyno (Vokietija) atvykusios Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkės Britos Storost pranešime vokiečių kalba „Vilhelmo Storosto-Vydūno palikimas mūsų šeimoje“. Šios garbios viešnios pranešimą į lietuvių kalbą susirinkusiems vertė VšĮ Pagėgių krašto turizmo informacijos centras direktorė Ilona Meirė. Autentiškomis fotografijomis iš šeimos archyvo iliustruotas Britos Storost pranešimas apie Storostų giminės likimus išeivijoje, klausytojus nukėlė į Vydūno gyventą laikmetį, kai vyravo Antrojo pasaulinio karo įtampa ir pokario suirutė. Viešnia apgailestavo, jog Vydūnui mirus, dėl susiklosčiusios nepalankios politinės situacijos Vokietijoje, šeimos nariai net negalėjo dalyvauti jo laidotuvėse, o asmeniniai rašytojo daiktai buvo išdalinti vargingai gyvenantiems. Išliko tik Britos seneliui Jonui Vydūno dovanota knyga apie Indijos filosofiją bei šeši atvirlaiškiai, kuriuose Vydūnas rašo apie savo ryšį su šeima. Renginio dalyviams suteikta unikali galimybė paliesti šiuos reliktus ir savo akimis išvysti Vydūno rankraščių originalus. Brita Storost teigė besididžiuojanti turėdama tokį iškilų giminaitį kaip Vydūnas, kurio atminimui statomi paminklai, o atvaizdas puošia buvusios nacionalinės Lietuvos valiutos lito 200 nominalo banknotą. Už savo senelio brolio atminimo įamžinimą B. Storost dėkojo Vydūno draugijai bei reziumavo, jog be Vydūno ir Juozo Tumo-Vaižganto indėlio į Lietuvos kultūrą, šaliai, ko gero, būtų grėsęs Prūsijos likimas.

Savo pranešimą „Vydūno idėjos Viktoro Falkenhahno novelėse apie aisčius“ V. Falkenhahno sūnus, sociologas, teisininkas prof. habil. dr. Viktoras Justickis pradėjo Rytų filosofijos, kurią propagavo Vydūnas, teze: „Pažindami save – pažįstame Dievą, o pažindami Dievą – pažįstame pasaulį“. Svečias akcentavo, jog jo tėvą – vokiečių kalbininką, profesorių Viktorą Falkenhahną, Vydūną bei aisčius vienijanti idėja buvo pagarba ugniai, gamtai ir gyvybei kaip kūrinijos pradams. Prof. Viktoras Falkenhahnas sekė Vydūno gyvenimo pavyzdžiu, šie šviesuoliai daug bendravo.

2018 m. išleistą Vydūno draugijos tarybos narės, rašytojos Rimos Palijanskaitės monografiją „Vydūnas: regėjimai, darbai, atradimai“ pristatęs Vydūno draugijos pirmininko pavaduotojas, gydytojas doc. dr. Juozas Šidiškis atviravo, jog autorė, siekdama skaitytoją kuo labiau priartinti prie Vydūno pasaulėjautos, dešimtmečiais rinko medžiagą šio veikalo parengimui. Tad leidinyje gausu paties Vydūno tekstų – filosofijos traktatų, straipsnių, laiškų bei literatūrinės kūrybos ištraukų. Popietės metu pristatytą knygą bei doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus ir prof. dr. Aušros Martišiūtės-Linartienės monografiją „Vydūnas“ svečias įvardijo vienas kitą papildančiais 2018 m. šalyje minėtų Vydūno metų perlais.

Konferencijos baigiamuoju akordu tapo iš Detmoldo (Vokietija) į Pagėgius atvykusio Vydūno draugijos Garbės nario, kunigo Miroslavo Danio sveikinimo žodis. Šio dvasininko ilgametis indėlis ir ypatingi nuopelnai įamžinant Vydūno atminimą Vokietijoje, nuolatinė veikla populiarinant Vydūno kūrybą bei plėtojant Lietuvos ir Vokietijos kultūros ryšius, 2016 m. įvertinti LR Kultūros ministerijos aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Svečias padovanojo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešajai bibliotekai savo žmonos pieštą Vydūno portretą.

Bibliotekos vadovė Ramutė Vaitkuvienė, linkėdama nešti lietuviškosios kultūros šviesą pasauliui, Vydūno draugijos pirmininkui Tomui Stanikui, jo pavaduotojui doc. dr. Juozui Šidiškiui bei konferencijos pranešėjams įteikė simbolines Lietuvos nacionalinės vėliavos spalvų žvakeles ir natūralaus Nemuno bičių sunešto medaus. Saldžiais lauknešėliais dėkota VšĮ Pagėgių krašto turizmo informacijos centras direktorei Ilonai Meirei bei Pagėgių savivaldybės Neįgaliųjų draugijos moterų ansamblio „Rambynas“ narėms ir vadovei Virginijai Bubelienei. Svečiams iš Vokietijos suorganizuota ekskursija po biblioteką, jie taipogi pagerbti ir reprezentaciniu leidiniu „Pagėgiai. Šis kraštas kaip muzika...“.

Nusidriekė eilutė norinčiųjų įsigyti Vydūno draugijos išleistų leidinių bei čia pat gauti jų rengėjų autografus. Pokalbiai apie Vydūną, Juozą Tumą-Vaižgantą bei šių asmenybių gyvenimo ir kūrybos kelią pratęsti prie arbatos puodelio, apžiūrint bibliotekai priklausančią fotomenininkės, žurnalistės Lilijos Valatkienės fotorefleksijų ir dokumentinės fotografijos darbų parodą „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ bei bibliotekos darbuotojų parengtą literatūrinę ekspoziciją „Žmogaus, gamtos ir kultūros darna Juozo Tumo-Vaižganto kūryboje“.